BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Sausis, 2010

sekmeskodas

Kennedy Space Centre ir astronautai

Vieta kur amerikiečiai pakilo i Mėnulį. Vieta iš kur greičiausiai skris į Marsą.

Važiuojame pas astronautus! Paliekam Titusville miestelio pakraštį, kur ir esame  apsistoję ir važiuojame salos , kurioje įsikūrusi NASA, link. Pagrindinis dalykas, kurį pastebi vos įvažiavęs, yra tai, kad Kenedžio kosminių skrydžių centro kompleksas yra kur kas didesnis, nei atrodo žiūrint į žemėlapį. Atstumai skiriantys įvairius pastatus, gamybos kompleksus ir raketų paleidimo aikštelės svyruoja nuo kelių iki keliolikos kilometrų, visi ten važinėja automobiliais, o kad keliuose ryte ir vakare sutilptų visi 50,000 darbuotojų kiekvieną dieną važiuojančių į darbą ir namo, atskiras komplekso dalis jungia greitkeliai panašūs į mūsų Kaunas-Klaipėda magistralę… Visi pastatai gigantiški, nors žiūrint iš tolo, arba per televizorių to nesimato.

Pakeliui mus lydi nuostabiai graži gamta: palmės, vandenyno ir įlankų vandens žydruma, daugybė paukščių  ir pakelėse tinginiaujantys aligatoriai. Nepaisant to, kad turistams leidžiama pamatyti tik labai mažą kosminio uosto dalelę, mūsų apsilankymas jame užtrunka 2 pilnas dienas ir su kaupu atperka 42 USD bilieto kainą. Smagiausia tai, kad būnant viduje, viskas aišku, paprasta, tvarkinga ir įdomu kaip pramogų parke, tačiau jauti, kad esi ne parke, o vietoje, kuri realiai dirba, iš kurios žmonės nuskrido į mėnulį, dabar kyla į kosmosą, kuria naujas technologijas. Kiekvienas bent kiek besidomintis technika šioje vietoje gali su džiaugsmu patenkinti savo smalsumą, o tas, kam technika ne pirmoje vietoje, gali pasisemti įkvėpimo ir tikėjimo žmonijos ateitimi.

Dėl technikos, tai suprantama, tačiau gali kilti klausimas “Iš kur tas įkvėpimas?” Dažniausiai iškilus vienokioms ar kitokioms problemoms svarstome įveiksime jas ar ne… Kurdami tikslus galvojame ar jie ne per dideli? Ar realūs?Tačiau kai realybėje pamatai raketą, su kuria žmonės vos per 10 metų nuo tikslo iškėlimo sugebėjo nuskristi į mėnulį… Pagalvoji ar ne per menki mano tikslai…?

Mėgstantiems techniką trumpai nupasakosim (čia didelis Tomo indėlis) šią raketą, tai „Saturnas V“. Žvelgiant į nuotrauką sunku pajusti kokia ji realybėje, juo labiau, kad su paprastu fotoaparatu dėl didžiulių gabaritų (raketa yra dar didesniame muziejuje) neįmanoma jos visos nufotografuoti, jos aukštis 111 m. skersmuo 10 m. Lengviausia dydį įsivaizduoti palyginus su pastatais. Štai viešbutis „Lietuva“ su savo „Dangaus baru“ pro kurio langus gėrimės Vilniaus panorama yra vos 85 m. aukščio, tiesa sakant, ši raketa vos 27 m. nusileidžia mūsų pasididžiavimui, aukščiausiam Baltijos šalyse pastatui „Europa“, kurios aukštis 148 m. O dabar pamėginkite įsivaizduoti kaip kone „Europos“ dangoraižio aukščio ir 3000 tonų svorio (apie 2000 lengvųjų automobilų sudėtų į viena krūvą) daiktas kyla į kosmosą… :)

Kokių variklių reikia norint pakelti nuo žemės šia raketą? Tam pakanka 180 000 000 arklio galių (galite palyginti su savo automobiliu), arba 126 GW galios, arba tiek, kiek energijos galėtų pagaminti 70 pilnu pajėgumu veikiančių Elektrėnų elektrinių arba tiek, kad elektra pakaktų aprūpinti maždaug 100 Lietuvų vienu metu… Žinoma tai tik momentinė galia ir raketa elektros negamino, tad šis palyginimas ne visai korektiškas, tačiau padeda suvokti apie kokius galingumus eina kalba.

Vien kuro siurbliai, kurie kas sekundę į penkis raketos variklius turėjo perpompuoti 15 tonų žibalo ir skysto deguonies (kurio temperatūra žemesnė nei -183º C) buvo galingesni nei 30 traukinių lokomotyvų kartu sudėjus… Vis dar sunku įsivaizduoti ar ne?

Šiandien į kosmosą kylantys Šatlai (shuttles) turi bent 5 kartus mažiau galios. Tuo tarpu net ir jie, kylant, naktiniame danguje matomi kone visoje Floridoje. Deja, jų pakilimo grafikas nesutampa su mūsų apsilankymu Floridoje, tačiau, pasak vietinių gyventojų, vaizdas stebint jų pakilimą sukrečiantis. Artimiausia stebėjimo aikštelė į kurią įleidžiami turistai yra maždaug 15 km nuo pakilimo vietos. Pirma matomas nustabaus grožio fejerverkas ir į viršų pakylantis laivas, atrodo viskas… Tačiau, kai maždaug po 6 sekundžių ateina garso banga ir po kojomis pradeda drebėti žemė, tik tada supranti kokia tai galia.

Gal ir ne visiems tai sukelia įkvėpimą. Tačiau, kai pagalvoji, ką žmonės sugebėjo sukurti, pasidaro gėda dėl kuklių savo norų ir minčių.

Pirmąją dieną skiriame  ekskursijoms po teritoriją, sekančią dieną lankome rmuziejus ,kurių ten kokie 7), kino teatrą (kur rodomi tikrai gražūs 3D filmai apie kosmoso tyrimus), pakilimo į orbitą simuliatorių-atrakcioną, kuris vertas bet kokio disnėjaus parko. Susitikinkame su astronautu.

Kapsulė kuria atronautai keliauja iki kažkokio taško kosmose ir atgal. Taip ji atrodo po skydžio, ištraukta iš Atlanto, nes nusileidžia jie vandenyne. Vietos joje labai mažai. Įsivaizduokite VW Beetle ir ištisai, neišlipant, 4d. ar savaitę jame gyvenančius 3 žmones.

Smagiausia, kad iš tokios vietos išeidamas su savimi išsineši ne tik gerus įspūdžius, bet ir įkvėpimą, tikėjimą pasauliu ir savimi.

 

 

 

Rodyk draugams

sekmeskodas

Naujieji metai Floridoje

Baigiantis 2009-iesiems, baigiasi ir mūsų “celibatas”, t.y. nakvynės viešbučiuose ir labai minimalus bendravimas su vietiniais. Priešpaskutinę metų dieną susitinkame su Hollywoode (Floridoje toks miestas irgi yra) gyvenančiu amerikiečiu Bobu ir jo žmona Svetlana, kuri kilusi iš Baltarusijos. Floridoje jie gyvena apie 3 metus, paprastame, bet jaukiame namuke. Praplepam visą vakarą. Bobas vaišina namie gaminta vakariene ir, nepatikėsit, savo paties kepta, dviejų rūšių duona. Mėgaujamės smagia kompanija, dalinamės savo įspūdžiais, sužinom, kad Hialeah (tai miestas šalia Majamio, bet kadangi miestai, miestukai suaugę į krūvą, naujokas nelabai atskirs, kas yra kas) dažnai rodo per žinias, nusikaltimų skiltyje. Įdomiausia tai, kad mes atvykom be jokių nuostatų, nežinodami, kas yra kas ir nusiteikę pozityviai visų atžvilgiu - tad ir žmonės mūsų kelyje  pasitaiko geri ir paslaugūs.

Svetingi šeimininkai

Salamandra, kurią aptikau įėjus į vonią. Rita, ką būtum dariusi ją pamačiusi? :)

Ryte važiuojant į paplūdimį, mūsų kelias pakyla į orą. Plaukia laivas.

Atsigaivinę Atlando vandenyne, atsisveikinam su rytine pakrante ir traukiam atgal į vakarinę, nes Fort Myerse mūsų laukia žmonės, pas kuriuos viešėsim visą savaitę ir su kuriais sutiksim 2010 metus. Pasiduodam pagundai dar kartą patyrinėti laukinę gamtą, tad važiuodami Tamiami keliu išbandom vaizdingą maršrutą neasfaltuotu keliu.

Fotografuota iš mašinos

Gražu?

****

2010 - uosius sutinkame gana ramiai, nedidelėje kompanijoje. Lori - mūsų šeimininkė - yra labai aktyvi ir smagi 75m. moteris, net liežuvis neapsiverčia jos pavadinti močiute. Ji dar ir už mane aktyvesnė. Keliauja, viskuo domisi, sportuoja, keletą dienų per savaitę dėsto koledže  (mūsų aukštesniosios atitikmuo, ten apsilankėme ir mes idėjų pasisemti) dalykus susijusius su Writing, likusiomis - užsiima privačia psichoterapijos praktika. Savaitė pas ją prabėgo greitai: apsilankėm dar kartą savo pamėgtoje Sanibel saloje,  užsukome į piečiau esantį Naples miestelį (labai tvarkingas, gražus - pretty as a picture-, su puikiais paplūdimiais), aplankėm ūkininką, ekologiškai auginantį apelsinus ir dar veikėm begalę kitų dalykų. Ar teko kada nors uostyti žydintį apelsinmedį? Kvapas neapsakomai malonus: sodrus, svaiginantis, šiek tiek primenantis pakalnutes. Ta savaitė įsimintina tuo, kad Floridą užklupo šalčio banga. Taip, taip! Kartą per šimtmetį pasitaiko Floridoje tokie dalykai, bet mes sugebėjome pataikyti į dešimtuką :) . Naktimis minusinė temperatūra. Dienomis  keitėsi, dažniausiai būdavo 3-7 laipsniai šilumos, vidurdienį geriausiu atveju pakildavo iki 12 - 14. Teko traukti žiemiškus rūbus, o UGS tipo batai supermarketuose buvo gerokai praretinti. Namai geriausiu atveju šildomi kondicionieriais, prastesniu atveju - šildytuvais, o prasčiausiu - visai nešildomi. ( Orlande turėjom dvi labai šaltas naktis nešildomame kambaryje).

Lori sode pasodinom savo vardinį ananasą, per porą metų turėtų gerokai ūgtelėti.

Namas, kuriame gyveno Edisonas

Viena iš akimirkų. Edison State college, classroom. 2 anglistės.

Žydintis apelsinmedis

Sausio 7 dieną atsisveikiname su Lori, paliekame pamėgtą, nors ir atšalusią, vakarinę pakrantę ir vietiniais keliais, kad pamatytume daugiau nei važiuodami greitkeliu, traukiame į Orlando pusę, link Titusville. Miestelis, kurį galėčiau palyginti su Visaginu, nes ir buvo pastatytas siekiant apgyventi NASA darbuotojus ir jų šeimas.

Rodyk draugams