BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Vasaris, 2010

sekmeskodas

Rožės ir kastuvas

“… mes pastebime rožes, o ne kastuvus. Matome sėkmę, bet ne darbą. Taip pat nematome ir nesėkmių. Tikrai nustebtume sužinoję, koks sistemingas yra laimės kūdikių ruošimasis”.  (B. Shaffer)

Frankas Sinatra per vieną naktį tapo žvaigžde. Vienas pasirodymas tiesioginiame televizijos eteryje - ir visa šalis jį jau šlovino. Paprašytas pakomentuoti tai, jog gimė po laiminga žvaigžde, jis pasakė: “Aš tą naktį nemiegojau. Be to, dešimt metų ruošiausi tai nakčiai.”

Rodyk draugams

sekmeskodas

Justinos koučingo sesija 1

2010/02/19

“Ieškau žmogaus, norinčio keistis, o dar labiau norinčio pradėti veikti, kad jo gyvenimas pasikeistų,” - rašau internete.

Nuo mano koučingo studijų ir asmeninių sesijų (koučingo susitikimai vadinami sesijomis), kai aš kėliau sau tikslus ir buvau “koučinama” praėjo tiek laiko, kad jau matosi įgyvendinti dalykai. Tie žmonės, su kuriais vėliau ir aš dirbau kaip koučingo trenerė, siekė savo tikslų. O šį kartą  keistis, veikti  ir savo pokyčius fiksuoti viešai pasiryžęs  žmogus yra Justina:

“Praėjo metai, kai domiuosi asmeniniu tobulėjimu, sėkmingu ir turtingu gyvenimu. Skaitau literatūrą, žiūriu ir klausau video įrašus. Aš pasikeičiau, į viską žiūriu kitomis akimis, žinau, kad mano gyvenimo kokybė priklauso nuo manęs pačios, tačiau nesiimu veiksmų, kad mano gyvenimas pasikeistų. Aš tarytum laukiu, kad kažkas man jį pakeis, nors tuo pačiu puikiai žinau, kad taip nebus. Ir toliau gyvenu kur man nepatinka,  ir toliau tęsiasi nesklandumai asmeniniuose santykiuose, šeimoje, mano veiklos stovi vietose ir toliau skęstu finansiniuose rūpesčiuose, ir toliau esu nelaiminga….ir…..ir… Kodėl taip yra? Dažnai užduodu sau šį klausimą, deja, atsakymo nerandu. Mano gyvenimo ratas - kreivas, todėl aš trokštu, kad jis taptų lygus.”

Štai tokį nuoširdumu ir atvirumu kvepiantį laišką gaunu iš Justinos. Minutėlę suabejoju ar čia ne tas atvejis, kai žmogui reikia tiesiog išsikalbėti apie problemas, tačiau vėlesnis pokalbis telefonu patvirtina, kad mano pasirinkimas buvo teisingas.

Stebuklingos piliulės, kad gyvenimas akimirksniu pasikeistų, pasiūlyti negaliu, o ir burtų lazdelės neturiu. Tačiau koučingo technikos ir ypač nuoširdus žmogaus išklausymas, palaikymas ir sugebėjimas  motyvuoti, gali paveikti stebuklingai.

Pirmas susitikimas su Justina praeina labai šiltai. Kalbėdama su ja, matau jauną, energingą ir  nuolat besišypsančią merginą, kuri, nors ir milimetriniais žingsneliais, juda pirmyn. Justina nėra visiška naujokė. Ir netiesa, kad ji nesiima veiksmų: ji rašosi tikslus, bando vizualizuoti, “žino” teoriją ir netgi pirmuosius žingsnelius jau yra apmąsčiusi.

Susitikimo metu nubraižome  Justinos gyvenimo ratą, detaliai aptariame jai svarbias gyvenimo sritis, norus ir svajones. Išsirenkam sritį, nuo kurios pradėsime veikti, koučingo technikos pagalba formuojame pirmuosius tikslus, aptarinėjame pirmuosius žingsnelius, kurie padės Justinai pasiekti norimus dalykus. O smagiausia tai, kad atsakymai/žingsneliai iš Justinos lūpų liejasi labai laisvai, jaučiasi, kad ji apie tuos dalykus galvojo ir norėjo padaryti jau seniai. Dabar išaušo tinkamas metas.

Taip atrodo Justinos GYVENIMO RATAS 2010/02/19

Sesija prabėga greitai, gaila išsiskirti. Justina atrodo pasiryžusi vykdyti pirmuosius žingsnelius. Papildomai dar prašau jos reguliariai, kiekvieną vakarą nors trumpai aprašyti, ką ji tądien nuveikė dėl savo tikslų, tuo pačiu tie užrašai atliks ir Sėkmės dienoraščio funkciją.

Rašo Justina:

“Bendras komentaras Po sesijos aš tarsi ne ėjau link viešojo transporto stotelės, o skridau. Jausmas buvo puikus. Kas dar keisčiausia viduje (krutinės ląstos vietoje) jaučiau neapsakomą šilumą, toks jausmas manęs dar nebuvo aplankęs. Man buvo iš ties gera. Po sesijos taip pat supratau, kad Vision, tai ta kryptis, kuria noriu eiti.

Ar pasiekėte norimų rezultatų? Sakyčiau taip. Po koučingo sesijos keliavau pas vieną iš savo veiklos partnerių. Kadangi buvau pilna gerų emocijų, manau suteikiau jai 100 proc. įkvėpimo ir motyvavimo bent truputį „pajudėti“ mūsų bendros veiklos veikloje. Patikėkite, aš kalbėjau taip, kaip anksčiau niekad taip nekalbėjau. Kitas mano tikslelis, buvo kelionė pas pažįstamą, su tikslu, kad gausiu kontaktą vieno potencialaus verslo partnerio. Nutariau, kad nesusidarė tinkama proga, kad galėčiau prašyti ar kalbėti apie verslą, kontaktus ir pan. Tačiau, kadangi vėlgi buvau kupina gerų emocijų, manau užmezgiau dar šiltesnį bendravimą su šiuo žmogumi, taip pat susipažinau dar su dviem merginomis ir vienu vyru, su kuriomis ateityje palaikysiu ryšį. Darbas, kuris buvo planuojamas užbaigti, yra proceso eigoje.

Kuo buvo naudinga sesija Jums asmeniškai? Po sesijos aš likau motyvuota keistis ir keisti savo gyvenimą. Dabar aš 100 % žinau, kad aš tai padarysiu. Kaip  pirmam susitikimui, anot manęs, pasiekėme maksimalų sesijos efektyvumą.”

Po sesijos jau prabėgo dvi dienos, su Justina bendraujame “skype” programa ir tikiu, kad ji daug pasieks, nes atkaklumo, kruopštumo ir kitų gerų dalykų jai netrūksta. O juk tai ir yra Sėkmės Kodo paslaptis: išdrįsti veikti, pradėti veikti, veikti, tebeveikti, kai kiti jau nuleido rankas, o svarbiausia - mėgautis tuo, ką veikiate. Sėkmė garantuota!

Rodyk draugams

sekmeskodas

Startinė pakuotė

Startinė TIKSLŲ siekimo  IR SVAJONIŲ išsipildymo pakuotė. Neparduodama  - pasigaminti reikės patiems!

Jeigu esate čia, greičiausiai kažko ieškote. Tiesa? Ieškojau ir aš. Šiandien man daug aiškiau, kas aš esu, koks mano vaidmuo ir į kurią pusę noriu keliauti. Tik dabar nuolatos ieškau priemonių, kurios padėtų keliauti ten, kur reikia ir taip, kaip reikia. Sėkmės  receptas paprastas - tai nuolatinis, atkaklus darbas su savimi ir savo tikslais.

Pagrindiniai SĖKMĖS RECEPTO ingredientai:

3 in 1. Svajonių albumas, sėkmės žurnalas ir įkvepiančios citatos.

 

Užrašų knygutė, kurią išnaudoju maksimaliai: viena pusė tarnauja kaip svajonių albumas (klijuoju savo norus ir svajones  man patikusių paveikslėlių forma), kurį papildau mane įkvepiančiomis citatomis. Kitoje pusėje užsirašau visus sėkmingus dalykus, net ir smulkmenas, kuriuos pavyko įgyvendinti.

2 in 1.Įdėjų knyga ir konspektai.

Turiu paprastą užrašų knygutę, skirtą kasdieniniams darbams žymėtis, planuoju laiką ir darbus. Bet smulkmeniškai viską rašytis niekaip negaliu prisiversti. Tad išgelbėjau save nuo savęs pačios: Idėjų sąsiuviniu. Į jį rašausi visus darbus - idėjas, kurios tinka mano profesinei veiklai ir asmeniniam tobulėjimui. Puslapio viršuje užvedu aktualią temą, pvz. “Naujos temos blogui”, “Anglų k . pamokos grupėms” arba “Gera savijauta” ir į konkretų puslapį rašau tik tai temai tinkančias idėjas. Kartais tai būna viena mintis per savaitę, o kartais net kelios per dieną. Ir kiekviena jų ten ramiai tupi, kol reikiamam momentui atėjus, bus įgyvendinta. Beje, skaitau knygas (ne grožines), o  radusi naudingų idėjų - minčių, tinkamų mano sritims, taip pat rašausi į Idėjų sąsiuvinį. Patogu ir prasminga. Man. O galbūt ir jums.

Idėjų dėžutė.  Alternatyva Idėjų sąsiuviniui. Dienos bėgyje ant atskirų lapelių užrašytas mintis rinkite į vieną vietą ir kartas nuo karto peržiūrėkite. Lapelius pradėjau rinkti prieš porą metų. Dar prieš metus kai kurios idėjos atrodė juokingos ir beprasmės, bet retkarčiais jas perskaitydama matau, kad kai kurias mintis jau galiu viena ar kita forma panaudoti.

1 in 1. Svajonių paveikslas.

Vizualizacija. Kas išbandė, žino, kad tai neatsiejama tikslų siekimo ir svajonių įgyvendinimo proceso dalis. Mano pirmasis paveiksliukas atrodė taip. Lengvai pagaminamas, jeigu turite po ranką krūvą žurnalų. O prieš tai siūlau trumpai, bet gerai pagalvoti, kurie norai yra iš tikrųjų jūsų, o kurie “primesti” (t.y. kiti sako, kad turime to norėti).

Patobulintas pirmojo Svajonių paveikslo variantas. Nuotraukų koliažas. Jame realios, jau įvykusių dalykų nuotraukos ir naujos, photoshopo pagalba sukurtos nuotraukos , kuriose “jau esu”  pvz. kokioje nors egzotiškoje vietoje arba su kokiu nors žmogumi, su kuriuo dar tik ketinu susipažinti. Vizualizacijai labai svarbu galvoti apie visus norus ir svajones esamuoju laiku: “esu, turiu, matau, jaučiu…”.

Papildomi ingredientai, kurie suteikia ypatingą skonį.

Knygos. Pradėkite nuo jums patinkančios ir jus užkabinančios. Knygų daug, informacija daug kur kartojasi, bet galbūt kitais pavyzdžiais arba labiau jus motyvuojančiais žodžiais. Jeigu randate minčių, kurios siejasi su jūsų tikslais, norais - užsirašykite į Idėjų knygą. Galbūt reikiamu metu jos lauks jūsų.

Mokytojai. Juo gali būti žmogus, esantis arba dar tik atsirasiantis šalia jūsų ir situacijos. Lietuviai jas vadina problemomis. O anglų kalboje išsireiškiama „I‘ve got a situation here”. Man toks požiūris priimtinesnis. Stebėkite pasaulį, jus supančią aplinką, mėgaukitės tuo, kas jus supa, svajokite, galvokite, ką galite pakeisti. Panorėkite keistis. Kai būsite pasiruošęs, atsiras ir Mokytojas. O gal jis jau šalia, tik jūs nepastebite?

Veiksmai. Vien tik perskaičius knygas ir bendraujant su reikiamais žmonėmis, mažai kas pasikeis.  Pradėkite veikti! Po truputį, bet pradėkite. Keisitės jūs, pradės keistis ir jūsų aplinka.

Rodyk draugams

sekmeskodas

Traukos dėsnis

“Už visus gerus dalykus, kuriuos turite, dėkokite sau. Jie egzistuoja, nes jūs juos pritraukėte.Tada pažvelkite į dalykus, kurie jums nepatinka - už juos taip pat prisiimkite visą atsakomybę. Jie atsirado dėl tam tikrų jūsų mąstymo spragų. Savo požiūriu kuriame visus savo būties įvykius.” (B. Tracy)

Rodyk draugams

sekmeskodas

Anglų kalba ir amerikiečiai mano akimis

Neabejoju, kad kai kurių iš jūsų patirtis šiuo klausimu didesnė už manąją, bet profesija įpareigoja skirti atskirą įrašą anglų kalbai, kad ir mano studentai bei visi, ketinantys tobulinti anglų kalbą, nors truputėlį paragautų mano potyrių.

Lietuvoje dažniausiai mokomės British English. Taip įprasta. O Valstijose, kaip žinote, American  English. Susikalbėsite vis tiek. Ir tikrai bus paprasčiau, nei kalbėtis su  škotu Anglijoje. Pabuvojus Valstijose sugrioviau savyje keletą stereotipų. Pirma, kad dauguma amerikiečių kalba taip, kaip juodaodžiai (beje, juos vadinsiu afro-amerikiečiais) mūsų žiūrimuose filmuose. Tikrai ne, nes visi kalba aiškiai ir taisyklingai, išskyrus tuos pačius afro-amerikiečius, kurie dėl tingėjimo ar išsilavinimo stokos sumala žodžių kratinį. Bet jeigu labai reikia, klausi dar kartą ir  gauni aiškesnį atsakymą.

Savo anglų kalbą patobulinau mažiau nei tikėjausi, nes vienintelis žmogus kuris vartojo man nežinomų žodžių, buvo koledžo dėstytoja Lori. O amerikietiško slengo, kurį irgi minimaliai aplinkiniai naudojo, mokytis nepanorau. Gal kada vėliau. Beje, nuoširdžiai patariu į JAV vykti tik pramokus anglų kalbos,nes be jos ten nė žingsnio. Floridoje, aišku išsiversite ir su ispanų kalba, bet ką daryti kitose valstijose? Jeigu tikitės anglų kalbos išmokti nuvykę į JAV ir vien tik iš bendravimo  su amerikiečiais, galite nusivilti, nes jie tikrai vengs jus taisyti ir pritariamai linkčios, ką besakytumėte. Priežastys? -Nemandagu arba kam vargintis, jeigu jus ir taip kažkiek galima suprasti. Be to, net ir aštuntus metus Floridoje gyvenantis mūsų naujasis draugas vis dar daro keletą (tik keletą) gramatinių klaidų (pvz. people has) o vietiniai “neišsilavinę” amerikiečiai naudoja dvigubą neiginio formą (I don’t know nothing) arba will po IF (anglų kalbą mokantys supras apie ką aš). Vis dar pamenu, kaip Tomas, norėdamas pagirti Lori keptą duoną ir pasakyti, kad negali atsispirti nesuvalgęs dar vieno gabaliuko (angliškai “I can’t resist” arba panašūs analogai) ištarė “I can’t stand your bread” (”negaliu pakęsti jūsų duonos”). Niekas nė nesureagavo. Tik aš mintyse sukikenau.

American ir British English skirtumai. Jeigu reikia į tualetą, ieškokite Restroom. Namų valdoje - Bathroom. Mobilus telefonas taps cell phone, greitkelis - highway, o didesnės reikšmės greitkeliai, jungiantys valstijas - interstate. Sausainiai - cookies, automobilio bagažinė - trunk (aš užsimiršus keletą kartų kartojau boot (Br.En.) , gerai, kad gestų kalba universali).

Atrodo esu keliavusi , bet net ir po mėnesio buvimo man neįprasta girdėti “How are you doing?” (Kaip sekasi? Kaip reikalai?) vietoj lietuviško tradicinio pasisveikinimo “Hello” ar “Good day” (Labas. Laba diena.). Tad netyliu ir atsakau “I’m fine. How are you?”. Taip ir pasibendraujame.

Dirbtinės šypsenos. Apie jas pagalvojau tik grįžusi į Lietuvą. Visi žmonės, su kuriais bendravome tikrai švietė natūralia šypsena. Vienintelis, kuriam jos trūko, buvo vaikinukas iš Danijos. Juokinga net. Bet ir gera, kad sutikome daug puikių šiltų žmonių.

Amerikietiškas vartotojiškumas. Ir taip, ir ne. Ar bent įsivaiduojate, kiek JAV gyvena imigrantų, tame tarpe ir lietuvių. Visiems reikia elementarių kasdieninių dalykų. Prieš kelionę maniau, kad amerikiečiai labai vartotojiški, bet dabar manau, kad ne amerikiečiai, o mes visi. Visi vietiniai, pas kuriuos buvome apsistoję, saikingai apsikrovę daiktais (neatmetu versijos, jog dėlto, kad gali bet kada išmesti ir nusipirkti naują daiktą, bet mus priėmę žmonės buvo tikrai atsparūs pirkimo manijai). Netgi vakarėlio pas Edį metu, visiems svečiams kartu su didele vienkartine ir vienintele stikline buvo įteiktas markeris, kad užsirašytume vardą ir visą vakarą naudotumėmės ta pačia stikline. Visai logiška. O logiką (gyvenimišką, ne matematišką :) ) aš mėgstu. Bet įprotis važiuoti mašina iki tualeto, esančio už 100m ar šiukšliadėžės už 50m daugiau nei keistas. Būna ir taip.

Rodyk draugams