BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Balandis, 2010

sekmeskodas

Paauglių ekspertė

Labas,

Manau pirmiausia derėtų prisistatyti, jei jau sieksime tikrumo. O būtent jis ir bus šios skilties tema. Tikri santykiai ir tikros situacijos, tikri sprendimai, tikri klausimai, bet nesupykit, jei kartais jie bus be atsakymų.

Esu visiškai vidutinė 17-metė, mokausi paprastoje mokykloje ir mane supa paprasti žmonės. Būtent todėl ir ruošiuosi papasakoti istorijų.

Turiu sesę, su kuria nesutariu, o mama mūsų ginčus tik pakursto. Visiškai rimtai juokingos istorijos.

Turiu 11 mokytojų, kurie man suteikia anaiptol ne vien žinias. Jie moko apie žmones. Kartais keistus. Pamokančios istorijos.

Turiu principų. Tokių pačių, kaip ir kiti bendraamžiai. Užsispyrėlių istorijos.

Turiu svajonių ir planų. Istorijos apie mūsų ateitį.

Žinote, juk nėra nubrėžtos linijos tarp vakaro ir nakties, tarp tylaus kalbėjimo ir kuždesio. Tiesiog pamatai, kad žolė paaugo, nors augančios jos niekas nematė… Nepamatysit augančių ir mūsų, nepamatysit, kaip keičiasi mūsų mąstymas ir kada mes imam suvokti pasaulį. To momento nepamatysit…

Esu visiškai įsitikinusi, kad žmogus daro gera tada, kai žino, kuria kryptimi eina. Žmonės gerai sutaria tada, kai eina ta pačia kryptimi. O mano tikslas ir yra pristabdžius tą mūsų augimo akimirką, ją panagrinėti ir surasti kryptį, kuria eidami kursime gražius santykius.

Iki greito, Ieva

Rodyk draugams

sekmeskodas

Rožinis gyvenimas

Gyvenimas - ne teatro repeticija. Gyvename tik kartą. Juk daugiau nepasitaikys proga nugyventi šios akimirkos. Nei kitų. Tad turime gražiai gyventi. Matyti rožinį gyvenimą. O tam nereikia nei juodojo Kamasutros diržo, nei kokio nors eleksyro. Priešingai, pačios paprasčiausios idėjos - pačios stipriausios. Svajonė turi galių suteikti angelo sparnus ir nulakinti nepaprastai aukštai. Atmesti viską, kas ne taip. Pabūti devintame danguje. Pasinerti į laimę. Visą gyvenimą. (D. Glocheux)

Būk paprastas.

Grįžk į vaikystės vietas paieškoti savo pėdsakų.

Nesistenk laimėti laiko, verčiau jį tinkamai išnaudok.

Pasirink SAVO kryptį.

Dovanok dovanas. Net labai mažas.

Nutrauk netenkinantį ryšį ar veiklą.

Juokis.

Surenk iškylą į gamtą.

Pabūk vienas.

Nuvalyk dulkes nuo savo svajonių.

Ištrink blogus prisiminimus.

Būk spontaniškas.

Paimk į rankas kačiuką. Paklausyk jo murkimo.

Stebėk debesis.

Nesistenk būti tobulas.

Pradėk nuo svarbiausio.  Skubiausia visada palauks.

Padaryk paslaugą žmogui, kuris niekada nesužinos, kad Tu - geradarys.

Užkrėsk kitus LAIME.

Kurk stebuklus.

Rodyk draugams

sekmeskodas

Ko nori paaugliai?

Visiems lyg ir savaime aišku, kad suaugusieji paauglius varžo. Visi lyg ir žinome, kokios to pasekmės. Tik kartais užmirštam, kad kontrolė nelygu kontrolei.

Mes, paaugliai, priprantame prie to, kad grįžus iš mokyklos jūs paklausiat kaip ten sekėsi, o kažkur išeinant kreipiat žvilgsnį į savo rankinius laikrodžius ir suskaičiuojat, kiek laisvės gausim šiandien. Jūs skambinat, kai mes vėluojam, skambinat, kai nevėluojam, jūs apskritai dažnai skambinat ir įsakmiu balsu klausinėjat. Mes grįžtam namo, atsakinėjam į jūsų klausimus. Iš čia ir tas, vaiką turinčiam žmogui, tikrai girdėtas pokalbis: „Kaip sekėsi?“,-„Gerai“. „Ką veikei?“-„Nieko“. Nieko. Nors mes veikiam tūkstančius įdomių dalykų. Mes siekiam svajonių, įsimylim, susidaužom iš pradžių alkūnes, o paaugę ir širdis, mes tiek daug visko išbandom, bet labai retai apie tai papasakojam tėvams… Kodėl? Mes paprasčiau nesusimąstom, ir jūsų klausimus priimam kaip kontrolės išraišką. Mes nepagalvojam, kad po jūsų „Kaip sekėsi?“ yra kažkas daugiau nei tikrinimas.

O aš pagalvojau! Ir būtent tada, kai mama liovėsi manęs klausinėjusi. Atrodė, kad jai nustojo rūpėt, ką valgiau mokykloj, kur buvau po pamokų, kas užduota namų darbams… Net ir tai, kur einu, o kada grįšiu ji nepaklausė jau porą metų.

Kaip manot, kaip reaguoja paauglys staiga likęs laisvas? Sakysit, anokia čia laisvė… Tėvai kartais nesuvokia, bet paaugliui tai, kad tėvai visada žino, kur esi ir kada turi grįžti, uždeda lyg antspaudą. Jūs žinot, kad jūsų vaikas grįš šeštą vakare, vaikas žino, kad jis grįš šeštą vakare. Paauglys anaiptol nėra būtybė, tik ir ieškanti progos maištauti, kaip dažnai mums bando įteikti tam tikri susiformavę stereotipai.

Manau esat įsitikinę, kad kai mama nustojo klausinėt, aš pradėjau pasakotis pati, ir mes kalbėjomės ilgai ir laimingai… Gyvenime viskas kiek paprasčiau. Ji nustojo klausinėt, o man pasidarė liūdna. Likau laisva nuo bet kokios kontrolės ir padariau keletą klaidų. Paaugliui nebūtina sakyti, kad jis privalo grįžt, jis grįš bet kuriuo atveju. Grįžau ir aš, tik niekas nebeklausinėjo, kur buvau.

Taip, brangieji, mums reikia laisvės, bet ne bet kokios. Reikia būtent tos, kurią apdainavo Eurika Masytė. Uždarykit mus toje laisvėje. Jaukiai įsupkit ne į kontrolės, o į rūpesčio glėbį, o klausimus „Kaip sekasi?“ bent kartą pakeiskite į „Apie ką galvoji?“. Paauglys pakels akis, ir, nepažadu, kad jis atsakys, bet jei klausimas bus nuoširdus, jis supras, kad jums rūpi.

Uždarykit laisvėje ir nematoma ranka pakreipkit mus link teisingų sprendimų… Ką paaugliui reiškia tėvai, jis supras ne jums atskaičius moralą, jis tai supras, kai pamatys, kad jo mama neklaususi žino, kaip sekasi jos vaikui.

Manęs mama neklausia kada grįšiu, ne dėl to, kad jai neįdomu. Ji žino, kad grįšiu, ji leidžia man klysti ir įsivaizduoti, kad esu savarankiška. Ji nesupranta, kad jos taktiką perpratau, ir kad už ją mamą ir myliu. Ji nesupranta, kad jei galėčiau, visus pasaulio tėvus išmokyčiau pasitikėti paaugliais, kurie anaiptol nenori maištauti.

Ieva

Rodyk draugams

sekmeskodas

Dėžė

Maža  mergaitė ruošė dovaną Kalėdoms. Didelę dėžę ji suvyniojo į brangų žvilgantį auksinį popierių. Ir popieriaus, ir spalvotos juostos kaspinui ji sunaudojo labai daug.

- Ką darai?- rūsčiai subarė ją tėvas. -Sugadinai tiek popieriaus! Ar bent žinai, kiek jis kainuoja?

Apsiašarojusi mergaitė apsiglėbė dėžę ir susigūžė kampe.

Kalėdų išvakarėse ji ant pirštų galiukų prisiartino prie tėvo ir ištiesė jam puikiąją dėžę.

- Čia tau, tėti, - sušnabždėjo.

Tėvą užliejo švelnumo banga. Ko gero, jis buvo pernelyg griežtas dukrai. Galų gale juk dovana buvo skirta jam… Jis lėtai atrišo kaspiną, kantriai nuėmė popierių ir atsargiai atidarė dėžę. Ji buvo tuščia!

Ši nemaloni staigmena sugrąžino pirmykštį tėvo pyktį. Jis pratrūko:

- Išeikvojai visą popierių ir juostą tam, kad apvyniotum tuščią dėžę?!

Mergaitės akys ir vėl paplūdo ašaromis. Ji gailiai tarė:

- Bet dėžė nėra tuščia, tėti! Aš ten įdėjau milijoną bučinių!

Todėl šiandien vienas žmogus savo kabinete ant rašomojo stalo laiko batų dėžę.

- Juk ji tuščia, - sako jam visi.

- Ne, ji pilna  mano dukrelės meilės,  - atsako vyriškis.

(B. Ferrero)

Mus kasdien supa daug meilės kupinų dalykų… Ar pastebite juos? Ar  pakylate nuo sofos, kad pasakyti LABAS mamai ir tėčiui, vakare grižtantiems namo. Ar išklausote savo vaikų dienos įspūdžius, o gal tiesiog apsiribojate “Kaip sekėsi? - Gerai.” Ir taip diena iš dienos… Iš ko susideda jūsų “dėžė”?

Rodyk draugams

“Coaching”, koučingas arba ugdantysis vadovavimas

Augi… Auga Tavo sparnai… Gali skristi, bet nežinai kur… Skristi vien todėl, kad visi skraido?

Bloge jau galėjote perskaityti tris įrašus apie koučingo sesijas su Justina. Tačiau niekur aiškiai nerašiau, kas yra koučingas, kam jis naudojamas ir kas tai per “stebuklas”.

Koučingas -  unikalus savo paprastumu įrankis, galintis padėti bet kuriam iš mūsų pasiekti tai, ko trokštame. Ir nepaprastas tuo, kad ne visada žinome, ko norime ir ar tai, ko norime, iš tikrųjų yra mums reikalinga. Koučingo specialistas (koučeris) gali paskatinti arba netgi subtiliai “priversti” jus veikti jums norima ir reikalinga linkme.

Apsidairykite, gal šalia jūsų jau yra “koučeris”: brolis, sesuo, mama ar tėtis, geras draugas ar netgi močiutė - žmonės, kurie ne patarinėja ir nurodinėja, o išklauso ir klausinėja, kaip ir ką jūs ketinate daryti toliau, ko išmokote šioje situacijoje, ką keisite, kad ateityje būtų kitaip, geriau. Žmonės, kurie jus motyvuoja, skatina augti ir tobulėti.

Jeigu taip, jums pasisekė. Jei ne - ieškokite žmogaus, kuris padėtų jums judėti pirmyn, kuris ne tik išklausytų jūsų idėjas, bet tinkamais klausimais sugebėtų jus motyvuoti  pradėti veikti. Juk idėjų turime visi: jos netikėtai  šauna  mums į galvą, užsidegę įsivaizduojame kaip atrodys galutinis rezultatas, bet, vos tik pasidalinus mintimis su aplinkiniais, išgirstame: “kas tai pirks, niekam to nereikia, tą jau daro kiti, dabar krizė, rinka užkimšta” arba “kažin ar tau pavyks”.

Tačiau…    JUMS TIKRAI GAUSIS IR PAVYKS!

Jums keičiantis, keisis artimieji ir draugai. Mano mama jau seniai priprato ir nebesistebi, kad aš viską darau kitaip nei visi. Iš pradžių buvo visokių komentarų. Dabar ji sako: “Bandyk. Gal kas ir gausis.” Sesuo, turbūt matydama mano pavydzdį, stengiasi ne tik plėsti savo mąstymo platybes, keisti požiūrį, bet ir imtis veiksmų. Ji dar tik žengia pirmuosius žingsnelius, bet kaip gera matyti, kad jos gyvenime permainos jau prasidėjo. O įdomiausia tai, kad  80/20 ( pagal Pareto principą) susikeitė vietomis. Jeigu anksčiau buvo 20% žmonių, kurie palaikydavo mano idėjas ir jų “neužgesindavo”, šiandien  tokių žmonių jau 80% . Gal aplinkiniai priprato, kad pastoviai ką nors sugalvoju, o gal idėjos patobulėjo. Svarbu tai, kad ir jūs kaskart galite sugalvoti ir netgi įgyvendinti vis šaunesnes mintis.

Kaip tą padaryti? Mokyklose ir universitetuose gauname daug teorinių žinių, tačiau ne visada žinome kaip jas tinkamai pritaikyti. Žinoma, žinios yra raktas į sėkmę, bet jau pats laikas liautis jas “kolekcionuoti”.  Pradėkime veikti! Juk ir automobilį vairuoti nedrąsu, kai neturi patirties arba išmokti anglų kalbą , kai tau 55-eri.  Svarbiausia - atrasti tuos tikslus, kurie būtų tokie uždegantys, jog pamirštumėte visus nepatogumus, kurie , natūralu, tikrai iškils, bet bus jums į naudą.  Mėgstu kartoti, kad “visi pokyčiai tik į gerą”.

Kartą sugalvoję kad ir paprasčiausią idėją (kaip pagaminti sveikesnius pietus, atgaivinti kambario interjerą), negalėsite sustoti. Kartą paragavus, norėsis dar ir dar. Kasdien mano galvoje “strikalioja” visokiausios naujos mintys. Kad jų nepamirščiau, užrašau į Idėjų sąsiuvinį ir tikiu, kad vieną dieną jos ras savo vietą.

Nuoširdžiai jums linkiu kuo daugiau idėjų ir ryžto žengti pirmąjį žingsnį!

P.S. Koučingo sesijų (susitikimų) metu dirbu individualiai su klientu (žmogumi norinčiu išsigryninti  tikslus, suprasti vertybes, rasti būdus, priemones, žingsnelius kaip tuos tikslus įgyvendinti) klausymų-atsakymų/ koučingo pratimų forma. Galime aptarti asmenines, darbo, verslo sritis. Namų darbams dažnai duodu papildomas užduotis, kurios taip pat didina efektyvumą, padeda palaipsniui sukurti sistemą ir strategiją. Geros nuotaikos, motyvacijos ir pokyčių dozė garantuota! :)

Rodyk draugams

sekmeskodas

Justinos koučingo sesija 3

Bigis

Sąmoningai, tarp koučingo su Justina sesijų darome ilgesnius, trijų savaičių tarpus, kad užtektų laiko ne tik užsibrėžtiems žingsneliams įgyvendinti, bet ir pamąstymams.

Kovo 31d. susitinkame trečiajam susitikimui. Nuo permainų pražios prabėgo kone du mėnesiai. Šį kartą darome tikrą koučingą, be jokių papildomų pratimų. Standartinė sesija, įvairūs klausimai, šokinėjančios Justinos mintys, kurias stengiamės sutelkti į krūvą.

Savo profesinėje srityje, per tuos porą mėnesių, Justina gana ryžtingai įgyvendina keletą idėjų, bet vėliau vėl pradeda abejoti.

Kelių savaičių įvykių ir paskutinės koučingo sesijos IŠVADOS:

  1. Justinai pradėjus keistis ir tapus ramesnei, užtikrintesnei - keičiasi ir jos vaikinas. Net pradeda domėtis tuo, kuo ir Justina. Tačiau, bendros ateities kartu Justina neįsivaizduoja - tai ne jos žmogus.
  2. Ar teisinga ta profesinė veikla - tinklinis marketingas - kuria Justina užsiima šiuo metu. Gal tuos privalumus ir įsivaizduojamą galutinį rezultatą galima pasiekti priimtinesniais ir greitesniais būdais? Jeigu nepadarėm iki šiol - gal apgaudinėjame tik save, kad to reikia?
  3. Jeigu nori ką nors padaryti - pradėk dabar, šią akimirką. Nelauk kol turėsi visas idealias darbui  reikalingas priemones.

JUSTINOS MINČIŲ SRAUTAS:

- pradėjau sportuoti, daugiau vaiksčioti, labiau savimi rūpintis, reguliariai valgyti

- mokausi sakyti „ne“;

- skaitau ir pildau sėkmės dienoraštį;

- rašau tinginystės dienoraštį;

- intensyviai dirbu prie nemėgstamų darbų, todėl sąrašas mažėja;

- per pastarąjį laikotarpį pajudėjo reikalai ir su mano veiklomis.

Viskas vyksta ne taip sklandžiai, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio. attsiranda įvairių kliūčių.

Pasikeičiau. Tapau daug ramesnė, mažiau kalbanti. Pastaruoju metu pradėjau labiau stebėti žmones, aplinką, savo keturkojį šuniuką. O dėl keturkojo - tai viskas dėl vieno straipsnio, iš kurio, manau, galima  pasimokyti. Straipsnyje rašoma, kad vieno šeimininko šuo daro jogos pratimus, t.y., atsikėlęs iš ryto jis tamposi ir pan. Taip daro ir mano Bigis. Tik neseniai tą pastebėjau. Taigi, net mano Bigis rūpinasi savo sveikata, o aš?  Bet ypač žaviuosi jo užsispyrimu. Kartą jį nubaudžiau ir nakčiai palikau miegoti koridoriuje. Jis visa naktį periodiškai šokinėjo ant durų rankenos ir vis bandė atidaryti duris, nors jos buvo uždarytos. Jis bandė vėl ir vėl ir tai tęsėsi iki pat paryčių, kol atsikėliau ir jį įsileidau,  o mes, žmonės pasiduodam vos kelis kartus pabandę…

Rodyk draugams