BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Lapkritis, 2010

Spaudžiant netikėtai Lietuvą užklupusiems šaltukams, pasitaikė proga prasivažiuoti nežinomu, vingiuotu ir gan kalvotu keliu pro Kernavės piliakalnius link Paparčių vienuolyno. Kaip įspūdingai atrodo kalvos, važiuojant kitu upės krantu (nei įprasta) ir piliakalnius matyti visa atsiveriančia didybe. Pati trasa oficialiai vadinasi “4717 Vievis-Kazokiškės-Mitkiškės-Paparčiai-Žasliai”, ji turėtų būti ypač įspūdinga “žaliuoju” sezonu. Mums patiko!

Paparčių vienuolyno bažnyčia

Į vienuolyno vidų patekti neįmanoma, o ir paskirtis - ne ta. Į bažnytėlę gali įeiti kiekvienas, tyliai ir pagarbiai besielgiantis, žmogus. Viduje labai šilta ir jauku. Apskritai, visoje teritorijoje labai tylu, tokia gera aura sklando :) Apie šį vienuolyną išsamiai yra parašyta čia. Jame yra 16 namelių, vienas iš jų skirtas pasauliečiams, ieškantiems tylos prieglobsčio.

Žaslių bažnyčia ant kalvos, nuo kurios atsiveria ežero platybės (fotografuoti nesistengiau, o ir debesuotumas nekontroliuojamas buvo). Labai patiko bažnyčios vidus, toks neperkrautas ir visai nedvelkiantis senove.

Jeigu dar nesatę važiavę šiuo keliu, siūlau išmėginti, rasite savų “perliukų”.

P.S. Nuoroda į Kaišiadorių turizmo ir informacijos centrą, kurioje rasite nemažai galimų aplankyti vietų nuotraukų.

Rodyk draugams

sekmeskodas

Stebuklus kuriame mes patys

Gal pamenat, kaip 2010-ųjų metų pradžioje ieškojau žmogaus, norinčio dalyvauti individualiuose “koučingo” susitikimuose: išsikelti tikslus, išsiaiškinti tikrąsias vertybes ir norus ir rasti būdus jiems pasiekti ???

Pradėjau dirbti su Justina, jauna  mergina. Reguliariai bendravome ir dirbome  3 mėnesius ( vasaris, kovas, balandis), po jų sekė ilga vasara ir ruduo (kartelį susirašius laiškais). Žinojau, kad permainos Justinos gyvenime po  truputį vyksta, bet nė nenutuokiau, kur ji - Lietuvoj ar užsienyje -nes minčių pas ją buvo visokių, o  žinių apie ją jokių.

Ir štai vakar gavau nuostabią dovaną -  Justinos laišką, su krūva gerų naujienų ir akivaizdžiais pokyčiais. Apibendrinant galiu pasakyti, kad stebuklai tikrai vyksta, o kuriame juos mes patys. Tad, mielieji, pasiraitojam rankoves ir imam kurti savo  stebuklus!

O štai jums įrodymas - šviežutėlis Justinos laiškas. Jeigu įdomu, kokie pokyčiai įvyko per gerus pusę metų - žvilgtelėkit : Nr 1 situacija su kuria startavome. Nr 2 veiksmas prasidėjo. Nr 3 traukinys įsibėgėjo.

“Labas, Jurgita

Nesinorėjo apsiriboti vien trumpu atsakymu į žinutę, tad atidėjau šiek tiek vėlesniam laikui, kad parašyti  Tau laiškiuką. Taigi nuo ko čia pradėjus…
Aha, manau, kad pirmiausiai nuo Tavęs. Karts nuo karto apsilankau tikslai.blogas.lt, džiaugiuosi, kad jis nuolat “pildosi”. Ačiū, kad daliniesi su kitais savo mintimis, idėjomis ir naudinga informacija.
Man taip yra įstrigę Tavo žodžiai: “atrodo sėdi ir galvoji, kad kaip ir nieko nėra nuveikta, bet va, tik atsigręžk atgal ir pamatysi, kaip toli yra nužengta”. Ir iš tikrųjų…
Žinok, Jurgita, taip pasikeičiau, tokį kelią jau nuėjau. Pirmiausiai susitvarkė santykiai su V., o viską taip paprasta buvo padaryti… Žinai kaip? Pasikeisti pačiai . Pasikeičiau pati ir pasikeitė visas pasaulis. Paprasta, ar ne? Kas dar? Turiu darbą, dirbu statybinėje organizacijoje, gamybos skyriaus inžiniere. Nėra lengva, tačiau visus sunkumus priimu kaip iššūkius, juos įveikus tampu stipresne ir jaučiu, kaip tobulėju. Jeigu prisiminsi….iš koučingo paskaitų turėjau užduotį pagalvoti, kuo galėčiau pakeisti “studentiškus darbus”. Taigi, su savo kolega buvome svarstę apie galimybę išleisti “tobulus” metodinius nurodymus statybos darbų technologijoms, tad tuomet nusprendžiau, kad tai būtų puikus variantas persiorientuoti iš studentiškų darbų darymo į technologinių kortelių rengimą, kuris atneštų visai kitus finansinius rezultatus. Taigi, dar neįpusėjus vasarai su kolega nuvažiavome pasitarti su dėstytoju (dėstančiu statybos technologijas) ir įsitikinę dėl perspektyvų po mažu kibome į darbus. Pirmiausiai žinoma svarstėme apie tai, kas paremtų šią idėją. Taigi, šiai dienai jau yra rėmėjas leidybai, kuris mato tame perspektyvų ir naudą. Netrukus pradėsime darbus.
Jau nekalbėsiu apie smulkmenas, kurios pildosi iš mano ateities nuotraukos, kad ir tokia maloni, kaip kas sekmadieninis analizavimas savęs, savo poelgių. Žinok tai tokia jėga!
Pastebėjau, kad svarbiausia - veikti, t.y. nestovėti vietoje, o daryti, daryti ir dar kartą kažką daryti. Kartais žinoma tas darymas nueina šuniui ant uodegos, bet kaip sakoma nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - gauni patirties, naujų pažinčių, naujos informacijos. Galu gale gauni pamoką ir galbūt kitą syk nepadarysi tų pačių klaidų. Bet kokiu atveju žmogaus gyvenimas turi būti paremtas veikla.
Prie mano pokyčių didžiąja dalimi prisidėjau Tu, Jurgita, todėl esu Tau be galo dėkinga. Tu pasakysi, kad čia aš pati tą padariau, taip sutinku, bet Tu nurodei kelią.”

Tu teisi, Justina, viską padarei tu pati! Svarbiausia, ką galime vieni dėl kitų padaryti - palaikyti ir suteikti pasitikėjimo. Visai kaip tam filme “Sėkmė avansu” (”Pay forward”).

Rodyk draugams

sekmeskodas

Sėkmės universitetas

Jau kurį laiką po ranka turiu Og Mandino knygą “Sėkmės universitetas“. Kaskart atsivertus randu įkvepiančių istorijų ir motyvuojančių minčių.

“Yra du pagrindiniai sėkmės kriterijai: 1.  Ar kiti mano, kad jums sekasi? 2. Ar jūs irgi taip manote?”

“Žmogus tampa laimingas, jei surenka savyje sudėtines laimės dalis: paprastą skonį, truputį drąsos, pasiaukojimą, meilę darbui ir svarbiausia - tyrą sąžinę. Dabar esu įsitikinusi, kad laimė nėra tik miglota svajonė. Teisingai mąstydamas ir remdamasis patirtimi, žmogus gali pasiekti daug.”

“Aš buvau liūdnas, nes neturėjau batų, tik štai gatvėje sutikau žmogų - jis neturėjo kojų… Ir mano liūdesys išsisklaidė.”

Praktiškai visa knyga aprašyta  (su pavyzdžiais) Darijaus bloge. Verta dėmesio!

Rodyk draugams

sekmeskodas

“Kito Varianto” naujokės lektorės

Jau keletą savaičių veikiu kai ką labai smagaus - buvau priimta į “Kito Varianto” savanorius lektorius, tad dabar visa galva esu panirusi į mokymus.

Su šia organizacija jau metus laiko buvau pažįstama neakivaizdiniu būdu, nes turėjau porą šaunių mokinių, lankančių KV užsiėmimus. O kadangi ir pati praktikuoju saviugdą, reguliariai stebėjau, kas vyksta KV “kieme”. Stebėjimas ir mintys po truputį išsirutuliojo į veiksmą, lektorių atranka buvo įveikta ir štai, atsidūriau ten kur esu - šaunioje 8 besimokančių lektorių grupėje.

Po pirmos įvadinės “pamokos’ sulaukėm rimto namų darbo - paruošti 6 min. kalbą. Dalyvės ne iš kelmo spirtos - paruošė įdomias kalbas (tiksliau - sutrumpintas paskaitėles) asmeninio tobulėjimo temomis.

Prabėgo savaitė. Nauja “pamoka” - paauglių psichologija. Svarsčiau, ką gi naujo išgirsiu, ko nežinau. Išgirdau! Ir šiek tiek nusišypsoti privertė tas faktas, kad “paaugliams (dėl fiziologinio keitimosi ypatumų) suprastėja atmintis ir laiko suvokimo pojūtis”. Tad jeigu paaugliukas jums pasako, kad ateis už 10 minučių… Kažkada ateis! (Juokauju)

Taip jų belaukiant, atėjo šeštadienis su viešojo kalbėjimo mokymais, kuriuos vedė profesionalai iš Toastmasters klubo. Apie savo “viešąją” baimę nekalbėsiu ( jos daug, o kas liko galiu su jumis pasidalinti) , bet mokymai buvo nuostabūs: puikus lektorių darbas (tokį konkretumą jau seniai mačiau) ir “naujokių” kalbos. Pakalbėjo(me) visai kaip ne naujokės. Įdomu tai, kad ekspromto užduotį ( “Ar Algis Greitai pagaus Solomoną?”) man pavyko atlikti sėkmingai, daug geriau nei pristatyti savo pačios 5 min. kalbą - namų darbą. Išgirdus tiek naudingų patarimų viešojo kalbėjimo tema, tikiuosi patobulėsiu.

Beje, dar vieno susitikimo metu buvo proga susipažinti ir su senbūviais lektoriais. Jiems paruošėm nedidelį prisistatymą su “Stiprybės dėže” (dėžės turinys - naujokių lektorių fantazijos vaisius) ir su “provokuojančiais” klausimais. Atsiliepimai  patys geriausi! O mes besiruošdamos, manau, išgyvenom irgi pačius geriausius jausmus.

Smagiausias dalykas šioje organizacijoje - žmonių aktyvumas, nuoširdumas ir nuostabi galimybė pačiai stipriai “paaugti ir kitus “paauginti”. Būdama komandos dalis  nuveiksiu daug daugiau, nei būdama viena!

O prieš akis - dar kelios savaitės mokymų su naujais išbandymais…

Rodyk draugams

sekmeskodas

Sėkmingai Užsikodavusi jau 1 metus

“Aš pilnavertiškai nugyvenu kiekvieną dieną” - rašiau  2009 11 08 pradėdama blogą Sėkmės Kodas.

Laikas pasižiūrėti, ką nuveikiau per metus,  kai kada ypač stengdamasi, o kartais tiesiog ramiai leisdama dienas, nusiteikusi, kad  “viskas vis vien bus gerai”.

Buvo siekiami tokie TIKSLAI:

Kaip yra šiandien (juodu šriftu)

Sveikata ir puiki savijauta:

  1. Kokybiškas natūralus maistas, maitinuosi reguliariai, 2-3l vandens per dieną - maitinuosi namie ruoštu maistu ( 90%), geriu daug vandens.
  2. Apsieinu be TV žiūrėjimo - namie nėra nei vieno televizoriaus !!!
  3. Kasdien minimum 20 min. sporto - kai kada ir daugiau; mankšta būtinas elementas.
  4. Bėgioju kas antrą dieną - bėgioju maksimum kartą per mėnesį.
  5. Vasarą - dviratis, žiemą - sporto klubas. - Dviračiui - taip, sporto klubui - ne! (Lekiu bėgimo takeliu, o vaizdas pro langą stovi vietoj.

Darbas ir laisvalaikis:

  1. Dirbu 4-5 dienas per savaitę, po 4-5 h kasdien. - Dažniausiai dirbu 5 dienas, būna, kad ir savaitgaliais pasidarbuoju.
  2. Likusiu metu sportuoju, bendrauju su žmonėmis, mokausi naujų dalykų ( atgaivinu prancūzų ir vokiečių kalbas, grįžtu prie kinų kalbos mokymosi, mokausi naujų šokių), skiriu laiko šeimai. Be abejo, keliauju po pasaulį - Sportuoju, tikrai daug bendrauju (todėl labai vertinu laiką ,kai galiu pabūti viena ir suvirškinti visus įspūdžius bei informaciją), mokausi dalykų, susijusių su asmeniniu tobulėjimu ( šiandien tie dalykai - viešasis  kalbėjimas ir ruošimasis dirbti su paaugliais saviugdos temomis). 2010 vasarą mokiausi toliau prancūzų kalbos, bet apmąsčiusi prioritetus ir tikslus - lioviausi. Šokiai dar laukia savo eilės . Su šeima bendrauju artimai, santykiai su antrąja šeima taip pat pakilo į aukštesnį lygį (kampai nusiglūdino, viskas stojo į vėžes). Kelionės? JAV (vis dar su nostalgija prisimenu paskutinę žiemą ir mintyse rezgu planą grįžti į vakarinę pakrantę). Tunisas - trumpas ir smagus pabėgimas į dar nematytą žemyną.
  3. Sekmadienio vakarais susidarau savaitės planą, kiekvieną vakarą jį pasitikslinu - naujos savaitės planas atsiranda dažniausiai pirmadieniais, o tikslinamas kiekvieną dieną.

Ar skirtumas labai žymus, lyginant su 2009 11 08 ?  Senas įrašas.

l METŲ REZULTATAI (2010 11 07) - taip prieš metus “mačiau” savo ateitį

Supermokytojo mokykla gerai žinoma Vilniuje - tikiu, kad žinoma geriau nei prieš metus.

Man padeda 2-3 anglistai - esame trys anglistės šiuo metu.

Studentai mokosi ne tik anglų kalbos, dalijasi patirtimi, išsikelia tikslus (…) - stengiuosi, kad taip ir būtų.

Turiu 3 laisvus darbo dienų vakarus, lankau (…) -  Tikrai turiu, bet juos naudoju naujai veiklai - esu būsima “Kito Varianto” lektorė.

Esu sveikut sveikutėlė, dabar manyje tupinti bėdelė išnykusi. - Taip.

Dėstau ne tik anglų kalbą, bet (…. )- Judu link to. Prieš metus nė negalvojau, kad prisijungsiu prie “Kito Varianto”, bet pačiu laiku - čia tiek nuostabių, aktyvių ir tobulėjančių žmonių - gera tobulėti kartu Noriu  būti teigiamų pokyčių dalis, mokytis ir savo patirtimi įkvėpti kitus judėti pirmyn, nes galime daugiau nei įsivaizduojame!

Dabar pats geriausias laikas NAUJIEMS tikslams

NAUJIEMS pokyčiams

NAUJOMS idėjoms

NAUJAM įkvėpimui

ir

NAUJIEMS žmonėms

 

Rodyk draugams

sekmeskodas

Dovanų dekoravimas nuotraukomis

1. Dovanos kraštus galima užklijuoti ne įprastu būdu, o galus susukus į “lazdelę”ir pritvirtinus lipnia juostele.

2. Vietoje sveikinimo atviruko naudoju man patinkančius paveikslėlius - nuotraukas (Nr 1 nuotrauka jau iš karto su sveikinimo tekstu, Nr 2 nuotraukos montažas su atostogų akimirkomis, Nr 3 įkvepiantis vaizdelis su sveikinimu kitoje pusėje), kuriuos pritvirtinu specialiai nuotraukoms skirtais lipniais “kampučiais”.

3. Vietoje nuotraukų dar galima įdėti savo  paties gamintą atviruką - koliažą iš įvairių žurnalo paveiksliukų.

4. Vietoje tradicinio sveikinimo teksto užrašykite motyvuojančias ir įkvepiančias mintis iš jums patikusios knygos, citatą su trumpu palinkėjimu ar netgi anekdotą, pritaikytą dovanėlės gavėjui.

5. Dovanojant svarbiausia geros emocijos.

Rodyk draugams

sekmeskodas

Kai paaugliai gyvena vieni…

Būna ir taip… bet nebūtinai…

Taip jau susiklostė, kad gyvenu viena – tačiau privalu suprasti, kad visiškai išlaikoma ir palaikoma tėvų. Tiesiog pati tvarkausi namuose, dėlioju išlaidas, pati reguliuoju savo mitybą ir dienotvarkę.

Dažnas suaugęs vos tai išgirdęs pašiurpsta, nes kažkodėl iškart puola įsivaizduoti kaip aš badauju, nesimokau, o laisvalaikiu keliu mažų mažiausiai orgijas.

Likusi viena – be nuorodų ką valgyti ir kada miegoti – kiek pasimečiau. Nežinojau nuo ko pradėti gyventi, kaip susidėlioti prioritetus. Nežinojau, kad pieno galiojimas labai greit baigiasi, o dulkės nuo lempos, pasirodo, pačios nenusivalo.

Bet… o koks skirtumas, ar tai mokausi dabar, ar išmokčiau kiek vėliau? Nejaugi savarankišku leidžiama tapti tik baigus mokyklą, tapus studentu, ar net dar vėliau? Kodėl tai, kad man 17 metų ir aš dar tik abiturientė turėtų neleisti mano tėvams kurti gyvenimo svetur manąjį čia palikus ramybėje?

Šiandien paaugliams priskiriami įvairiausi epitetai: savarankiškas, maištaujantis, originalus. Kažkodėl netikima, kad jaunas žmogus gali savimi pasirūpinti.

O jis tikrai gali, tik leiskit pabandyti. Iš patirties sakau – jis suklys, gal net ne kartą. Bet kaii pamatai, kad mama tavo indų nesuplaus, jei ne pirmą ar antrą, tai trečią dieną tai padarai pats.

Jei sakyčiau, kad visiškai save kontroliuoju, kad mano žalingų įpročių sąrašas nepasipildė nė vienu punktu, o pietums kasdien valgau kotletus – tai būtų melas.

Taip, gal ir pasimečiau likusi viena, bet vos tik pramokusi viską susidėlioti į lentynėles atradau noro išmokti gaminti maistą, tvarkytis namuose. Svarbiausia, atradau motyvacijos rūpintis savo aplinka, tobulėti, mokytis, judėti į priekį, nes supratau, kad savarankiškumas ir visiškas savęs išlaikymas – velniškai viliojantys tikslai.

Ieva

Rodyk draugams

Next »