BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Gegužė, 2011

Gyvenant Lietuvoje, šimtaprocentinė žaliavalgystė man dar atrodo neįmanomas dalykas. Bet vasarai artėjant pats laikas pradėti koreguoti įpročius ir kuo daugiau patiekalų gaminti termiškai neapdorotu (raw) būdu. Bandymai ir ekperimentai vyksta jau antra savaitė. Salotos ir vaisių kokteiliai - aspkritai mūsų kasdienybė, laikas lįsti gylin į RAW pasaulį.

Kadangi nekepintų grikių daiginimas praėjo sėkmingai (skonis ir kvapas panašus į žemės riešutų, gavosi skani desertinė košytė), bandau daiginti saulėgrąžas. Mirkyti saulėgrąžas reikia 8-14 valandų, sudygsta per 18 val. Man per tiek laiko, deja, nesudygo, bet nebelaukiau ilgiau. Nupyliau visas atsilupusias luobeles/ skureles, sumaliau blenderiu ( sunkiai malėsi, bet aš kantri :) ). Į gautą masę įpjausčiau džiovintų slyvų, skysto medaus ir viską gerai sumaliau. Kad būtų standesnė “tešla”, įdėjau porą šaukštelių macos miltelių.

Iš gautos masės formuojame rutuliukus ir apvoliojame kokoso drožlėse. Pagamintus galima porai valandų patalpinti į šaldytuvą, kad būtų tvirtesni. Dėl skonio - vakar vakare  pirmą kartą paragavus praktiškai (ne) patiko, vis svarsčiau, kiek balų galėčiau tiems rutuliukams duoti. Gal 3 iš  10 ? Keistas ir neįprastas skonis, vos suvalgiau vieną burbuliuką. Pernakt jie tupėjo šaldytuve, o dabar smagiai sukrimtau net 3 iš karto (8 balai iš 10).

Rodyk draugams

AUTOBIOGRAPHY

During the last lesson I asked my  English students to writte simple autobiographies. They wrote 1-5 sentences for each year of their life. As they are 12 y.o. , they have written at least 12 sentences. I have collected them and read out loud the most interesting ideas. The students had to guess who had written them. It was another way to get to know the classmates better. Some students surprisingly quickly managed to guess , while others were simply listening. This activity revealed  some new things about my students to me as well. Here you can see some examples of my students:

  • When I was 10, I started to use the bus.
  • When I was 1, I could walk and cry. I lived in Klaipeda.
  • When I was 3, I started  going to the nursery school, but nobody liked me, because I bullied other kids.
  • When I was 8, my dad taught me how to camp.
  • When I was 5, I wanted to be a dog or a cat, so I imitated that I was a dog!
  • When I was 11, I went to Turkey and Italy.

The autobiographies can be bound into a “yearbook” or any other kind of “portfolio”. I believe you can come up with more creative ways how to use them :).

HOW TO SURVIVE THE “X” GRADE

The idea of this activity is to work in pairs or small groups and  create a survival guide with different tips for next year students. If you are having a lesson with the 6th grade students e.g., they have to prepare a guide (a flyer/ a poster/a small book/etc.)  for the  6th grade students of the following school year.

The students can illustrate their “guide books”. I’m going to save and have them on the desks for next year’s new students.

To tell the truth, my students were quite narrow - minded or lazy  about writing the ideas for this task. Most of them have simply put on the paper the traditional good behaviour rules:

  • you should study a lot;
  • you should wear a uniform;
  • you sometimes need to relax;
  • do not talk; if you talk, you’ll not survive;
  • listen to the teachers;
The problem is that these ideas - rules -  mean nothing to them; they constantly break them (that’s what rules are for, you’d say :) ) and the survival guide should be based on how to really survive at school, having in mind “boring” lessons, “bad” teachers.

There were a few creative tips as well:

  • dont’ fall in love with your classmate;
  • be an optimist;
  • write only what’s important;
  • bring your own lunch, because school lunch is not tasty.
Maybe older students would be more imaginative???

ICE CREAM CONES

I had been  really looking forward for using this activity with my youngest students. However, there were some last minute changes in the school schedule. I haven’t used it yet.

I had searched for an ice cream cone printable in google and printed one copy for each student. I was going to hand them out and to ask them to share what they’ve learned throughout the school year.  On each scoop they were supposed to write something (thematic vocabulary, grammar contructions or simply what they liked/disliked/had to be  improved about the lessons)  they learned from the school year. Then the scoops had to be glued attaching them to the cone and coloured  with the favourite ice cream taste colour (strawberry - pink, chocolate - brown, lemon - yellow).

THE LAST BUT NOT LEAST, you might enjoy a personal teacher story (not mine, but I share similar feelings with her) about the school year which also has a lovely poem “I can do it” (it  can  be given as a present for every student).

Maybe will be continued :) Or … it would be so great if you share (as a

comment, below) your own last lesson ideas.

Rodyk draugams

Ar žinote, kas nutinka, kai į ką nors skeptiškai žiūri? -  Meilė iš pirmo žvilgsnio! Taip man nutiko su Turkija. Šitiek metų lietuviai ten skraido, o aš - “Ai, yra geresnių vietų…”. Atsiimu visus savo žodžius ir gailiuosi dėl išankstinių nuostatų. Tai nuostabi šalis! Tik būkite geri, nesėdėkite sulindę viešbučiuose su AI, iškiškite nosį laukan, nepabijokite ir į savarankiškus apylinkių tyrinėjimus išsiruošti, nes būtent per juos ir įvyksta visi tie nuostabūs dalykai.

Jei kam įdomu, atsiliepimai ir nuotraukos apie viešbutį Akka Antedon Beldibi miestelyje (netoli Kemero) yra čia, Goynuck kanjonas yra čia, o vaizdingas kalnų maršrutas automobiliu yra čia.

O dabar trumpas foto reportažas apie likusias smagias vietas, į kurias taip pat važiavome savarankiškai. Tahtali kalnas (vietinė “Ginza travel” siūlo ekskursiją už 50$, “Novaturas” už 48 eurus), antikinė gyvenvietė Phaselis ( ekskursijos neorganizuojamos nei Novaturo, nei Ginzos), vietiniai, šalia Beldibio esantys “kalniukai” ir nemokama eksursija į Antaliją su Novaturu.

TAHTALI kalnas ( aukštis 2365m)

Tahtali kalną lengvai rasite tarp Camjuva ir Tekirova miestelių, yra aiškiai matomas  ženklas sukti  į dešinę, jei važiuojate iš Kemero. Automobiliu kylame apie 7 km aukštyn, vis dar vietomis tvarkomu keliu. 1 foto - kalnas iš apačios. 2 foto - vaizdas nuo apatinės stotelės, 726 m virš jūros lygio.  3 foto - auto aikštelė.  4 foto - iš čia kilsime. Raudonajame funikulieriuje telpa iki 80 žmonių. Pakylimas į Tahtali viršūnę kainuoja 36$ arba  25 eurus vienam žmogui. Brangu, bet taip ir turi būti, norint saugiai ir  kokybišku transportu per 10 min. (kurios kylant pirmą kartą aukštyn virsta kokiomis 20min. :) ) užsikelti į aukščiausią šiame krašte viršūnę.

Kylame. Žemė tolsta.

Viršutinė stotis - kalno viršūnėje esantis 3 aukštų pastatas su apžvalgine aikštele ant stogo, vidiniu restoranu ir lauko kavine. Gegužės 18 dieną dar yra sniego. Kadangi ir čia mums reikia “patyrinėti”, einam šalia esančiu alpinistų - kalnų vaikščiotojų keliuku į šoną, ant gretimo kalniuko, kad atokiau nuo minios galėtume pasimėgauti vaizdais. Beje, nuo kalno (ar į kalną) yra 14 km pėsčiųjų trasa, su įrengtomis poilsio vietomis, bet tai truktų turbūt visą dieną.

Mūsų asmeninė kalnų stebėjimo vieta. Man nejauku. Sėdžiu vienoje vietoje. Apačioje sklando erelis. Mes aukščiau už erelį! :)

Leidimasis žemyn mažiau baisus. Priartėjęs prie kiekvieno stulpo, dėl techninių ypatumų, funikulierius susiūbuoja, pasijunti kaip kokiam atrakcione, nes per pilvą perbėga virpuliukai. Mažos mergaitės nuoširdžiai mėgaujasi cypdamos kiekvieną kartą kai mus kresteli. Tokių kartų gal trys.

Phaselis

Buvusi antikinė gyvenvietė, įsikūrusi ant jūros kranto. Įėjimas (jų yra du - automobiliams ir laivais atplaukusiems) kainuoja 8 TL. Laikas neribojamas, tad prabuvom ilgiau nei pusdienį, nes porą valandų mėgavomės vietiniu “pliažu”. Beje, automobilis nuomotas, kaina 3 dienoms (po ilgų derybų) 100 eurų ir 5$ (arbatai turbūt?).

Tai kas likę iš centrinės gatvelės, pastatų. Amfiteatras berods geriausiai išsilaikė. Nuo jo viršutinių eilių labai puikiai matosi Tahtali kalno apatinė ir viršutinė stotys.

Įlanka ir pakrantė, kurioje praleidom keletą valandų.

Beldibi miestelio kalnuotos apylinkės

Beldibis - mažas miestelis, bet turi savo mečetę ir mokyklą su darželiu. Pastarieji įsikūrę mūsų Akka Antedon hotel kaimynystėje. Pilna prekeivių, kelionių agenturėlių. Bet mums įdomiausia - gamta. Kaip visada :). Užtrunka apie 20 min. pėsčiomis pasiekti vietinių kalnų prieigas. Šlaitai akmenuoti, bet visai patogu lipti, netgi su kroksais. Pasivaikščioję porą valandų, nusprendžiame grįžti atgal. Sugebame trumpam pasiklysti, prieiname akmenuotą tarpeklį, kuriuo traukiam į “namų” pusę ir labai sėkmingai, netgi nukirtę gerą kelio gabalą, išeiname iš kalnų. Turkas, iš kurio nuomavomės mašiną, buvo labai nustebęs dėl tokių  mūsų pasivaikščiojimų.

Antalija

Eksursija nemokama ir užima praktiškai visą dieną ( išvykimas iš viešbučio apie 9:00 - 10:00 ryto, grįžimas tarp 17:00-18:00). Pirmoje dienos pusėje visus nugabena į aukso centrą ir į odos centrą, kur kainos astronominės. Lietuviai aišku nieko neperka -  pirkti neprivaloma :). Tada vykstame pietauti - nemokami pietūs maždaug 3* lygio, maistas padorus, bet po mūsų 5* maitinimo didelių emocijų nekeliantis. Restorano antrame aukšte yra parduotuvė, kur kainos atrodo visai padorios, bet ir tai apsigauname (nuperkame 0,5 kg baklavos už 16$ su nuolaidėle, o Beldibyje šalia mūsų viešbučio (paaiškėja kaip visada per vėlai), toks pat kiekis kainuoja apie 8$. Ech…

Apžvalgos aikštelė. Pats pirmasis sustojimas 15 min. vos tik atvykstame į miestą. Vaizdai nepakartojami.

Antalijos kriokliai. Upelis atrodo toks mažas, o krisdamas pavirsta į tokį grožį.

Antalijos senamiestis. Uosto gabaliukas. Centras.

Rodyk draugams

Dievinam tyrinėti gamtiškas apylinkes. Mano vyras (dar neįpratau taip vadinti :) ) knaisiojasi po Google maps ir ieško galimų automobilio  ”trasų” kalnuose. Surandam įdomų variantą “Kemer - Antalya. Kalnuota versija”.

Atstumas tarp Antalijos ir Kemero berods 40 km, jeigu važiuojate pakrante ir grožitės jūros ir kalnu duetu. Šį kartą iš Beldibio važiuojam iki Kemero ir pirmoj sankryžoj (prie pat miesto, bet į jį neįvažiavę) sukame kairėn Otogar kaimuko kryptimi.  Traukiam į kalnus, pasirinkę maršrutą Kemer - Ovacik - Upoluk - Hisancandir - Antalija.  Atstumas važiuojant iš Kemero į Antaliją kalnų keliais ir viršūnėmis  gaunasi apie 130 km, trukmė su periodiškais sustojimais fotografuotis ar užkasti - apie 4 val. Vaizdai glosto širdį, o kalnai kažkuo primena Alpes. Jautiesi kaip Turkijoj  ir kaip kokioj Šveicarijoj, toks keistai malonus jausmas. Kelyje pasitaiko smagių kalnų keliukų, vėžliukas, džipų safari ekipažai (jie nuvažiuoja gal trečdalį mūsų “trasos” ir suka atgal į Kemerą), vietinė flora, faunos nesutinkam (gal ir gerai :) ), kalnų ožkos, piemenaitės ir piemuo, turkas Mustafa (važiuojantis ta pačia “trasa”), kalnų ‘vilos” (greičiausiai gelbėjančios vietinius antaliečius nuo karštų vasarų mieste), o artėjant link Antalijos - vaizdingose pakelėse piknikaujantys Antalijos gyventojai.

Posūkis į Otogar . Važiuojate Kemero priemiesčiu link kalnų,

laikydamiesi dešinėjančios kelio krypties.

Prasideda nežymus kilimas į kalną, šalia skardis ir upelis.

Fainuolis vėžliukas. Nepratęs prie dėmėsio, spruko į krūmus. Norėjau pakelti,

bet taip stipriai įsikabino nagais į žolę, kad atsisakiau ketinimo.

Ovacik kaimas. Dar bus  du kaimukai.

Ties šita vieta mus iš visų pusių apsupo safari džipai. Pamatę krūvą žmonių,

džiaugėmės, kad važiuojam savarankiškai - daugiau laisvės ir galimybių

pasimėgauti akimirka.

kalnai … kalnai…

Ožkų rojus. Ar matote ant kalvos sėdintį piemenį? :)

Tiesiogine to žodžio prasme nusukus į kairę, randam tokį grožį.

Jau beveik prie Antalijos. Namas medyje (netgi su “liftu”), a lia “pakelės kavinė”

(veikianti, bet nebandėm) ir namukas su  kalnų panorama

Antalijos priemiesčiai. Joje virš milijono gyventojų.

Iš Antalijos pakeliui į Beldibį (Kemerą), pakelėse yra tokie nuvažiavimai prie jūros.

Parkingas mokamas - 7 TL. Yra piknikams skirtos vietos ir paplūdimiai. Renkasi vietinė publika.

Laimingi ir atsidžiaugę kalnų tyrinėjimo malonumais, grįžtam į savo viešbutį Akka Antedon 5* (fotoreportažas čia.) Kita dieną ir vėl traukiam į kalnus. Šį kartą į Göynük kanjoną.

Rodyk draugams

Ieškau smagių žaidimų, kuriuos galėčiau panaudoti per anglų kalbos pamokas su savo mokiniais, nes atostogos artėja, o  mokytis dar reikia. Tradicinis vakarėlių žaidimas “Klausimai - atsakymai” , man puikiai pasitarnaus rytojaus pamokai - kartosimės angliškų klausimų sudarymą.

EIGA: Vaikai suskirtomi į dvi grupeles, jei žaidžiama su visa klase. Jeigu žaidžiate su pogrupiu (puse klasės), tiesiog sustokite ratu. Paaiškinkite vaikams taisykles ( mokinys užduoda bet kokį klausimą greta stovinčiam draugui, šis atsako, o tada užduoda naują klausimą sekančiam draugui. Taip skirtingi klausimai apkeliauja ratą. Venkite klausimo prasidedančio “Ar…?” , nes atsakymai neturi būti tik “taip” arba “ne”. Kiekvienas mokinys turėtų prisiminti savąjį klausimą ir atsakymą, kurį jis pateikė į draugo klausimą, nes apkeliavus ratą vaikai turi susimaišyti tarpusavyje ir pradėti naująjį “juokingų klausimų ir atsakymų” ratą, nes jų klausimai lieka tie patys, tačiau greta stovintis visiškai kitas vaikas pateikia visiškai kitokį atsakymą, kuris tiko pirmajam, tikrajam,  klausimui.

Kad klausimai būtų įvairesni/įdomesni, galima paskelbti temą, pvz.  naudoti tik būtąjį  arba būsimąjį laiką (priklausomai nuo to, ką reikia įtvirtinti) arba paskelbti temą  ”Houses”.

O kas iš to “juokingo” gausis, parašysiu po rytojaus pamokų. Ar jums teko naudoti šį žaidimą pamokų metu? Kokie įspūdžiai?


A game “Questions - answers

Group Size 10 to 20, or split large groups into smaller teams of 10 to 20. Materials None.Time 10 to 20 minutes.

Procedure

Have your team stand or sit in a circle. Tell them this activity consists of asking and answering questions. Let them know they will ask the person next to them an open-ended question (one requiring more than a yes-or-no answer). Specifically, questions that require the person to answer with a sentence, rather than simply one word, work best. Instruct each participant to remember the question he or she asked, as well as the answer given.

To start the game, simply have one team member ask the person on his or her right or left a question. This establishes the direction: for example, if the team member asks the person to the right, that person answers and then asks a question to the person to his or her right, and so on around the circle. By the time you get around the circle, everyone should have asked and answered a question. Remind the team members to remember their question and their answer. Now for the fun part: have everyone get up and take a different place in the circle so they are standing or sitting next to someone new. To start this round, again have one team member ask the person to the right or left his or her original question (again establishing the direction), and have everyone give his or her original answer—regardless of the question. Get ready to laugh!

For a change: you can ask students to use only present perfect or past simple in their questions (depends on what you have to review) or to ask questions related to the  topic “Houses”.

Source: “The big book of team motivating games” by M. and E. Scannell

Rodyk draugams

Photos are commented in English, too. Kelionės data (holiday date) 2011/05/13-21.

Privalumai:

  • 5*, UAI. Nuostabus peizažas - iš vienos pusės jūra, iš kitos – šalia stūksantys Taurus kalnai.
  • Šis viešbutis yra pirmasis atvažiavus iš Antalijos oro uosto – išlipam pirmieji, važiuojant į oro uostą – mus paima paskutinius; tas pats galioja važiuojant į nemokamą ekskursiją į Antaliją (BUT: atvirkštinis variantas važiuojant į ekskursiją Myra-Kekova arba Tahtali kalną).
  • Turiningas užimtumas viešbučio teritorijoje: tradicinė programa vaikams su animatoriais, įvairūs renginiai vakarais (nuo 21:30), sporto “būreliai” prie baseino, Turkijos folkloro vakaras, prekybinė “mugė” prie baseino vakare, Beach party (22:30 – 00:00), kinas ( 11:00 arba 15:00), Spa centras (nemokamai: pirtis, vidiniai baseinai, jakuzzi, garų kambarys; masažai už papildomą mokestį).
  • Gausus ir įvairus maisto pasirinkimas vegetarams ir mėsytės mėgėjams, daugybė desertų, šokoladinis fontanas, vaisiai (bananai, arbūzai, apelsinai, greifruktai, braškės, melionai, geltonos „slyvos“ (nežinau tikslaus pavadinimo); užkandžių baras ( gėrimai, ledai, desertai ir  „fast fudas“), a la carte restoranai už papildomą 5 eurų rezervacijos mokestį ( turkiškas, itališkas, europietiškas ir žuvies).
  • Iš karto išėjus iš viešbučio teritorijos – viešo transporto stotelė, norintiems „dolmušu“ (autobusiuku) nuvažiuoti į Kemerą (kaina 1 žmogui – 3 $ arba 4 lyros.) ir abi puses nusidriekusi gatvė su įvairiomis parduotuvėlėmis, visai šalia vietinė mokykla ir darželis.
  • Paplūdimyje užtektinai gultų, šalia paplūdimio – rankšluočių “kioskas”, tualetai, gėrimų staliukas prie tilto; vandens pramogos – pasiskraidymas, “bananas”.
  • Kambariai tvarkomi kasdien, tačiau ekologiško taupumo sumetimais rankšluosčius pakeis tik tuomet, jei juos sumesite į tam skirtą dėžę. Kambariuose yra seifai ( į kurį įtelpa ir mini-laptopas) ir visa kita reikalinga “atributika”. Kasdien gėrimais pildomas šaldytuvinis “baras”.
  • Darbštus ir paslaugus personalas. Tikrai dirba!
  • Yra “Reading room” (skaitymo kambarys), kuriame yra knygų ir žurnalų  net LT kalba.
  • Bevielis internetas kambariuose. Neturintiems kompiuterio - Business Centre.
Trūkumai:
  • Muzika iš kaimyninių viešbučių groja labai garsiai.
  • Lėtokas internetas kambaryje.

Fotoreportažas. Photo reportage.

Jaunavedžių “apartamentai”. The room for newly-weds.
Vaizdas pro langus. View through the windows.
Dovanėlės. Gifts.

Viešbučio aplinka. The territory of the hotel.

Parkingas svečių automobiliams. “Restoraniukai”.  Parking and small restaurants.

Vaikams. For children.

Vaikai nori linksmintis. Children wanna have fun.

Viešbutis, į kurį norėtųsi grįžti…

P.S. Fotoreportažas apie išvyką į Goynuck Kanjoną yra čia. Tahtali kalnas, Phaselis, Antalya yra čia.

Rodyk draugams

sekmeskodas

Göynük Canyon, Kemer, Turkey

The canyon is located between Beldibi and Goynuck. Working hours are 8:00-21:00. Entrance fee - 5 lyras.

Vaizdinga pėsčiųjų trasa kalnų tarpekliais randasi vos tik išvažiavus iš Beldibio miestelio, pakeliui į Kemerą. Ties kelio ženklu “Antalijos pabaiga” iš karto reikia sukti į dešinę ir pakeliui pravažiuojant  keturačių nuomas, pramogų parką ( laipiojimai po medžius), privačius namus  važiuoti iki kelio “pabaigos” - Göynük Kanyon parko.

Darbo laikas 8:00-20:00. Įėjimas - 5 TL (lyros).  Ten pat laukia ir taksi, jeigu reiktų pavėžėti.

Nuotraukos darytos 2011/05/20.

Trasos žemėlapis/ Route map

Pėsčiųjų (sušlapti kojas gali tekti, bet plaukti nereikės; gerai pasitarnavo kroksai ) trasos ilgis apie 1,5 km, einant visą laiką aukštyn. Keliukas pakankamai platus, po Tahtali kalno aukštybių čia tikrai jauku.

Pakeliui link galutinio pėsčiųjų trasos taško - pirmųjų krioklių oloje - jūs lydės tokie vaizdai.

Vietiniai skardžiai ir tai kas lieka iš  kalnų upės vasarai atėjus.

Kaimelį kalnuose galima pasiekti ir tokiu keliuku.

Galutinis taškas su oloje esančiais kriokliais.  Norint pamatyti, kaip atrodo vaizdingiausia, likusi maršruto dalis, reikia nuomotis įrangą ( hydro kostiumas, šalmas, gelbėjimosi liemenė nemokantiems plaukti - kaina 15 TL jei gerai pamenu) ir “eiti” vandeniu, gyliausia vieta 2,5m.

Važiuojant iš parko. Nusipirkom uogų iš pakelėje gyvenančios šeimynos.

P.S. Fotoreportažas apie mūsų viešbutį Beldibyje  ( tarp Kemero ir Antalijos) yra čia. O vaizdingas maršrutas automobiliu yra aprašytas čia.

Rodyk draugams