Kov 9th, 2010
Mokytojai mūsų gyvenime
Stovėdama prieš penktokų klasę pirmąją dieną mokykloje, jinai pasakė vaikams netiesą - kad, kaip ir dauguma mokytojų, juos myli visus vienodai.
Bet juk tai buvo neįmanoma, nes pirmoje eilėje, pakumpęs, sėdėjo berniukas, vardu Tedis Stollardas. Misis Tomson stebėdavo Tedį anksčiau ir matė, kad jam nesisekė žaisti su kitais vaikais, kad jo drabužiai nebuvo tvarkingi, kad jį reikėjo nuprausti. Be to, Tedis kartais būdavo nemalonus vaikas. Kai Misis Tomson taisydavo Tedžio darbus, ji su pasimėgavimu rašydavo jam neigiamus pažymius, ir raudonu rašalu braukydavo klaidas.
Mokykloje, kurioje dirbo Misis Tomson, mokytojai privalėjo pasidomėti ankstesnių klasių mokinių pažymiais. Mokytoja atidėjo Tedžio pažymių peržiūrą metų galui ir nustebo…
Tedžio I-os klasės mokytoja rašė, kad jis šaunus vaikas, daug besijuokiantis, dirba kruopščiai, puikiai elgiasi. Su juo gera dirbti.
Antros klasės mokytoja rašė, kad Tedis yra puikus mokinys, bet jis susirūpinęs, nes mama serga nepagydoma liga. Namuose jam nelengva.
III-ios klasės mokytoja pastebėjo, jog mamos mirtis jį paveikė, berniukas stengiasi, bet jam sunku. Tėtis juo ne itin rūpinasi ir jo gyvenimas pasikeis į blogąją pusę, jei niekas nesiims priemonių.
IV-tos klasės mokytoja rašė, kad Tedis šalinasi visų ir nesidomi mokykla, neturi draugų, miega per pamokas.
Dabar Misis Tomson suprato viską. Jai pasidarė gėda dėl savo elgesio. Jinai dar blogiau pasijuto, kai mokiniai atnešė kalėdines dovanas visas įvyniotas į gražų popierių. Išskyrus Tedį. Jo dovana buvo įpakuota į rudą, bakalėjos parduotuvės popierių. Mokytoja išvyniojo Tedžio dovaną.
Vaikai pradėjo juoktis, kai pamatė dirbtinių briliantų apyrankę, kurioje trūko vieno akmenėlio, ir vos trečdalį buteliuko kvepalų. Ji sutramdė besijuokiančius vaikus, užsimaudama apyrankę, pasigėrėdama, kokia ji graži, ir pasikvėpindama riešus kvepalais.
Tą dieną Tedis pasiliko po pamokų ir pasakė mokytojai: Misis Tomson, šiandien jūs kvepiate taip, kaip kvepėdavo mano mama. Kai vaikai išėjo iš klasės, Misis Tomson ilgai verkė. Ir nuo tos dienos ji nustojo mokyti skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Jinai ėmė mokyti vaikus.
Misis Tomson skyrė ypatingą dėmesį Tedžiui. Jiems dirbant kartu, jo protas atsigavo. Kuo labiau mokytoja jį drąsino, tuo guviau jis mokėsi.
Metų gale Tedis tapo vienu iš šauniausių klasės berniukų. Ir, nepaisant to, jog mokytoja sakė, mylinti visus vienodai, jos „numylėtinis” buvo Tedis.
Po metų jinai gavo raštelį nuo Tedžio, kuriame jis rašė, jog ji buvo pati geriausia mokytoja, kokią tik jis kada yra turėjęs savo gyvenime.
Praėjo 6-ri metai ir Tedis vėl parašė mokytojai. Jis rašė, jog baigė vidurinę mokyklą ir buvo trečias geriausias mokinys klasėje. Misis Tomson vis dar buvo pati geriausia mokytoja jo gyvenime.
Po 4-rių metų mokytoja vėl gavo Tedžio laišką. Jame jis sakė, kad kad jam nėra lengva, bet jis stengiasi ir jis vėl priminė, jog Misis Tomson buvo jo mylimiausia mokytoja.
Vėliau atėjo dar vienas laiškas, kuriame Tedis pasakojo, gavęs bakalauro laipsnį su pagyrimu ir nusprendęs studijuoti toliau ir kad Misis Tomson buvo jo mylimiausia mokytoja. Dabar jo pavardė buvo ilgesnė: laišką pasirašė „daktaras Teodoras Stollardas”.
Istorija čia nesibaigia. Pavasarį atėjo laiškas, kuriame jis rašė, jog ketina vesti. Jo tėvas buvo miręs ir jis klausė Misis Tomson, ar ji nesutiktų būti jaunikio mamos vietoje.
Žinoma, ji sutiko. Ji pasipuošė Tedžio mamos apyranke ir buvo pasikvėpinusi jo mamos kvepalais.
Jie apsikabino vienas kitą ir daktaras Stollardas sušnibždėjo: Ačiū, Misis Tomson už tai, kad manimi patikėjote. Ačiū, kad leidote man pasijusti svarbiu ir parodėte, jog aš galiu kažką pakeisti.
Misis Tomson, vos sulaikydama ašaras pasakė:
Tedi, tu neteisus. Būtent tu mane išmokei, kad aš galiu kažką keisti. Kol tavęs nesutikau, aš nemokėjau būti Mokytoja.
…Mes niekuomet nežinome, kokią įtaką galime padaryti kitiems… savo veiksmais… ar… nieko nedarydami. Kartais net šypsena gatvės praeiviui gali padaryti tokių permainų, kurias net įsivaizduoti sunku.
Atsiminkite tai. Pasistenkite ir jūs nors ką nors pakeisti vaiko gyvenime… Šiandien!
(B. Ferrero)
Nuoširdžiai linkiu jums geros dienos! J.
Patiko (62)
Oh. Buvo tokia nuotaika,kad skaitant net ašara nuriedėjo..
Tobula
Pamokanti, bet tuo paciu ir zavi istorija…
Išimtinė istorija. Bet mokytojas tokių ir panašių pedagoginio elgesio dalykų negali pamiršti.
Sėkmės Kode, Ne nuo rytojaus, o jau šiandien reikia gyventi kitaip.
Zinoma, ALGdai
Nuo siandien! jeigu siandien nepavyksta, tada nuo rytojaus. Bet kaip taisykle, kas pradeda nuo rytojaus - nepradeda niekada. Ar as klystu?
Tikrai nuostabi istorija. Nors mokykloje dirbau tik du metus, bet išėjusi jaučiuosi taip lyg kažką būčiau ten palikusi. Man miela prisiminti visus mokinius, kad ir kokie neklaužados kai kurie iš jų buvo, ir jaučiu, kad daugelis turi tokią pačią istoriją, kaip ir šiame pasakojime Tedis. Juk kiekvienas iš namų atsineša savus džiaugsmus ir savas problemas, tegul ir ne tokias skaudžias, bet jiems labai dideles.
Skaityta istorija bet super
Miela Sėkme, galima daryti ir rytoj ar užporyt, jei sudėtingesnis darbas, bet pradžia (kažkoks ruošimasis) turi būti pradėta jau šiandien. Aš kitaip neįsivaizduoju.
O kaip jūs darote?
Pradedu iš karto
bent jau pirmą žingsnelį žengiu iš karto …
tikrai verčia susimastyti;)
Iš ties Bruno Ferrero kūriniai yra nepakartojami. Juos skaitant viskas nublanksta, iš ties susimąstai, kad viskas kas Tau tuo metu atrodo beviltiška yra tik maža ir laikina nesėkmė. Skatina jo kūriniai eiti kita gyvenimo kryptimi, geresne linkme. Visuomet kuomet norisi keikti savo gyvenimą, paimu į rankas Bruno Ferrero kūrinius iš ties atsiranda jėgų eiti į priekį. Ši istorija taip pat graudinanti, tiksli dabar arba niekada.
Nuostabi istorija.. Nepakartojama.