BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
sekmeskodas

Pastabumas smulkmenoms. Ar kainuoja?

Skaitau G. Rubin knygą „Laimės projektas“, kuri pagrįsta asmenine patirtimi ir kažkur tunelio gale (greičiausiai mano vaizduotėje) sužybsi viliojantis vaizdas : mano pavardė ant geriausiai parduodamos knygos viršelio.

Mano talentas bręsta, idėjos ir patirtis kaupiasi. Gal visgi būsiu tikra rašytoja? Na ir kas, kad šiuo metu tik blogui rašau. Užsienyje pilna knygų, kaip tapti sėkmingu rašytoju, kaip greitai parašyti romaną, kaip jį parduoti. Ieškau internete - gal ką panašaus siūlo ir lietuviška rinka. Nieko panašaus. Tik keleto blogerių mintys. Panašios į manąsias. Nors… atkreipiu dėmesį į įrašą  “Kaip-tapti-geresniu-rasytoju” , ypač į 3 punktą.

Bandymas prasideda. Kaip tik pastarosiomis dienomis buvo “paleisti į pasaulį“du „Sėkmės kodo“ įrašai. Neabejoju, kad tarp puslapio „fanų“ yra nemažai mane asmeniškai pažįstančių žmonių, bet tik keletas jų prasitarė, kad blogą skaito ir kad jiems patinka (nebūtinai visas) turinys. O ką mano kiti (nes blogą “seka”)? Juk „kiekviena kritikos forma reiškia vieną – jūsų straipsnius skaito.“ Išbandau trečiąjį punktą - nusiunčiu naujųjų įrašų nuorodas dviems gan gerai pažįstamoms merginoms, su trumpu prierašu „Parašiau aš. Ką manai apie šiuos įrašus?“

Pirmas atsakymas. „Nieko panašaus nesu dariusi. Į blog’us dar nerašiau.(Patikslinu klausimą.) Dėl turinio, manau visai gerai, bus dar geriau, jei pasieksi adresatą,gausi atsaką.“

Antras atsakymas (atėjęs po įrašo parašymo). „Šaunuolė, kad savo blogą atgyvinai puikiomis mintimis.“

Sulaukus pirmojo atsakymo, į galvą šauna mintis – neatidumas! Bet tenka prisiminti situaciją, kai vienas fotografas rodė nuotraukas ir klausė “Ar matai?” Bandžiau pasiūlyti keletą atsakymų ir vis galvojau, ką turiu “pamatyti”, o jis laukė, kol pastebėsiu jam rūpimas smulkmenas. Gerai, kad tai tik tokio lygio smulkmenos.

Dėl nepastabumo (iš dalies ir manojo), šiandien skalbimo mašinos pagalba „palaistėme“ žemiau gyvenančius kaimynus. Dėl neatidumo (iš dalies irgi manojo, nes vis dar pamirštu, kad mažiau patyrusi kolegė gali tiesiog nenumatyti kai kurių „aukštesnio pilotažo“ smulkmenų), šiandien „pametėm“ (o gal pametė mus) potencialią mokinę su „mokinukais“. Kai su esamais ar būsimais mokiniais bendrauju pati, numatau net mažus dalykus, tai pat dažniausiai pavyksta sureaguoti netgi į menkiausią kito žmogaus „intonacijos“ pasikeitimą. Patirtis ir susikaupimas daro savo. Padeda siekti geresnio rezultato.

Gal taip po truputį ir iš grafomanės rašytoja tapsiu? Juk „bestselerio“ autorė Rubin sako: “Atliekant po nedaug kiekvieną dieną, galima daug pasiekti.”

Dėmesys smulkmenoms: kiek jūs skiriate joms laiko? Ar turi įtakos vieta, žmonės? Ar tenka mokėti už neapdairumą?

Ar pastebėjote, kiek šiame įraše daug smulkmenų?

Patiko (0)

Rodyk draugams



Trackback URI | Comments RSS

Rašyk komentarą