Sėkmės Kodas/ SUCCESS CODE

Spaudžiant netikėtai Lietuvą užklupusiems šaltukams, pasitaikė proga prasivažiuoti nežinomu, vingiuotu ir gan kalvotu keliu pro Kernavės piliakalnius link Paparčių vienuolyno. Kaip įspūdingai atrodo kalvos, važiuojant kitu upės krantu (nei įprasta) ir piliakalnius matyti visa atsiveriančia didybe. Pati trasa oficialiai vadinasi “4717 Vievis-Kazokiškės-Mitkiškės-Paparčiai-Žasliai”, ji turėtų būti ypač įspūdinga “žaliuoju” sezonu. Mums patiko!

Paparčių vienuolyno bažnyčia

Į vienuolyno vidų patekti neįmanoma, o ir paskirtis - ne ta. Į bažnytėlę gali įeiti kiekvienas, tyliai ir pagarbiai besielgiantis, žmogus. Viduje labai šilta ir jauku. Apskritai, visoje teritorijoje labai tylu, tokia gera aura sklando Apie šį vienuolyną išsamiai yra parašyta čia. Jame yra 16 namelių, vienas iš jų skirtas pasauliečiams, ieškantiems tylos prieglobsčio.

Žaslių bažnyčia ant kalvos, nuo kurios atsiveria ežero platybės (fotografuoti nesistengiau, o ir debesuotumas nekontroliuojamas buvo). Labai patiko bažnyčios vidus, toks neperkrautas ir visai nedvelkiantis senove.

Jeigu dar nesatę važiavę šiuo keliu, siūlau išmėginti, rasite savų “perliukų”.

P.S. Nuoroda į Kaišiadorių turizmo ir informacijos centrą, kurioje rasite nemažai galimų aplankyti vietų nuotraukų.

Laimiukų karalystė

Vieta: Laimio kalnas, Minsko plentas, Vilnius (šalia Minsko pl. Maksimos)

Verta turėti: sulankstomas kėdutes ir staliuką, šiltus apklotus/rūbus, nes ant kalno vėjuota (tačiau vėjas nupūčia uodus) ir vėsiau nei apačioje, mieste; skanių užkandžių (o vėliau ir maišą šiukšlėms), fotoaparatą, žiūronus ir panašią „techniką“. Svarbu ir gera kompanija: mylimi žmonės ar geri draugai.

Šią savaitę ten praleidau 2 ilgus vakarus: vieną vakarą vakarieniavom dviese, su mylimu žmogumi, kitą vakarą važiavome su draugais, nes dar norėjom “atsivalgyti” nerealios vietos: nuostabi Vilniaus panorama, Vilniaus oro uostas kaip ant delno su apšviestu pakilimo taku, lėktuvai besileidžiantys margaspalvio saulėlydžio fone. Dievinu tokias vieteles.

Mums besimėgaujant, karts nuo karto pasirodo porelės (vienos ramios, romantiškai nusiteikusios, kitos – besiaiškinančios santykius, toks jau tas gyvenimas), ateina tėvai su mažais vaikais ar dviratininkai užsuka pasitreniruoti su „down hill“ dviračiais. Pabendraujam tai su vienais, tai su kitais. Geriam arbatą ir siaubiam viens po kito atsineštus skanėstus. Geras vakaras….