BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
sekmeskodas

Skanios dovanos

Keletą savaičių naršiau po internetą ieškodama įdomių, nesunkiai įgyvendinamų ir praktiškų idėjų dovanoms.

Aktualu buvo ir tai, kad dovanos būtų suvartojamos prasmingai. Štai keletas pavyzdžių, ką įgyvendinau su minimaliom laiko sąnaudom :)

Vaisių  ir vaisių- riešutų asorti

Kavos gėrimas

Pagrindinė mintis - tvarkingais sluoksniais išdėlioti turimus ingredientus: tirpią kavą, kakavą, cukraus pudrą arba cukraus “kristalus”, kuriuos  dėjau aš, šiek tiek cinamono, malto muskato ar gvazdikėlių (priklausomai nuo to, ką turit ir ką mėgstat) ir tarkuoto šokolado. Šią idėjau radau čia. Pagal originalų receptą dar reikėtų įdėti sausos grietinėlės ar pieno miltelių, bet kadangi nepavyko jų rasti su normalia, sveika sudėtimi - pasirodė logiška atskirai įsipilti tikro pieno.

Šiąnakt,  dar atidžiau “paguglinusi”, aptikau, jog visos šios idėjos paimtos iš knygos “Dovanos iš virtuvės“. Tad, pati knyga  taip pat galėtų būti puiki dovana.  Šventės dar nesibaigia - reikės ją įsigyti!

Ir pabaigai…

Gurmaniški avižiniai sausainiai

(savos kūrybos receptas, 10 balų už skonį)

Jei paskubėsite, spėsit skanią dovanėlę paruošti ir šioms Kalėdoms!

Rodyk draugams

sekmeskodas

Kalėdiniai sveikinimai/ Merry Christmas

… Sveikinu visus patobulėjusius, tobulėjančius, siekiančius tikslų… Manieji tikslai nugarmėjo į antrą planą… Artėjantys Naujieji tikiuosi privers susiimti ir atgauti buvusias “formas”, kad galėčiau judėti toliau… Pasimėgaukite artėjančiomis šventėmis, pasidalinkit dėmesiu ir šiluma, pabendraukit su tais, kuriems neradote laiko metų bėgyje… Juk svarbiau tai, kas nenuperkama…

Gražių ir jaukių Kalėdų.

IKI!

Rodyk draugams

sekmeskodas

Spalvų žaidimas/ The game of colours

Sklando internete spalvų virusiukas, kuriuo mielu noru užsikrėčiau pamačiusi šį žaidimą.

Žaidimo idėja - paprašyti, kad tau paskirtų spalvą, rasti pagal gautą spalvą 9 daiktus, juos nufotografuoti, padaryti koliažą ir aprašyti procesą.

Laukdama kol Knopkiniukai paskirs man spalvą, vis mintijau, kad tik gaučiau kokią dažniau pasitaikančią. Geltona pasirodė labai tinkama, o svarbiausia, kad šią spalvą aš tikrai mėgstu. Mano nusivylimui pirmąjį rytą atkapsčiau tik keletą tikrai geltonų daiktų: puodelį, paukštelio lizdą, medaus stiklainiuką. Sekančios dienos buvo apniukusios, tad rankos nekylo kuistis, o tuo labiau fotografuoti. Šiandien pasakiau sau - reikia tai įgyvendinti šiandien! Tad geltonąją kolekciją papildžiau likusiomis nuotraukomis: mėgstamo vasarinio sijono, šilkine skara, kurią dažniau naudoju kaip staltiesę, arbata, vaisiais, kempinėle ir stiklinėmis žvakidėmis, kurios dienos šviesos nematė jau amžinybę. Štai taip ir sulipdžiau smagų geltonąjį paveiksliuką.

Kaip jums mano koliažas? ;) Gal užsikrėsit virusiuku? Jei norėtumėte pažaisti, komentaruose paprašykit spalvos, o paskui įmeskit nuorodą į savo blogą ar tiesiog koliažą.

SPALVOS PAPRAŠĖ  IR GAVO :) :

1. Laura Ta - Žydra.

2. Ele - Oranžinė.

Rodyk draugams

sekmeskodas

Kūrybiška idėja #1/ Creative idea #1

I’ve come across a great website, where you are provided with  ”a template” to make your own newspaper with your own story, date and name. It’s a useful idea for lessons, crafts and similar little things. I’ve placed one of Aesop’s fables - the result is in the photo. Enjoy!

Užtikau nerealų dalyką, tinkantį pamokoms, rankdarbiams ir panašiems reikalams. Tai internetinis puslapis, kuriame galite įvesti savo norimą tekstą, datą ir sugalvotą laikraščio pavadinimą. Panaudojimo galimybės neribotos! Mano išbandyta versija su Ezopo pasakėčia patalpinta nuotraukoje.

http://www.fodey.com/generators/newspaper/snippet.asp

Rodyk draugams

I want to share with you some photos of the new inspiring door plate for my English teaching office. I have  used some scrapbooking materials as well as a dialogue from “Alice in Wonderland”, some office paper;  the arrow for “motivation sign” has been paper cut and had its edges burnt. I would appreciate your comments and opinion here in “Rasyk komentara”. If there are any technical problems, you can comment in blogger.com here.  Thank you.

Jau kuris laikas turėjau kūrybinį galvosūkį, kaip atnaujinti kabineto durų iškabą. Misija - pakeisti primityvų, niekuo neypatingą užrašą į smagesnį, geriau  kabineto paskirtį ir jame dirbančių žmonių požiūrį atspindintį “vaizdinį”.

Šiandien kabineto durys pasipuosė

Kadangi labai mėgstu įkvepiančias nuotraukas (”motivation” ir “rodyklės“) , citatas ir visokiausius užrašus, lentelei panaudojau porą nuotraukų - paveiksliukų ir citatą iš “Alisos stebuklų šalyje“. Rodyklė esanti apačioje su užrašu “motivation”, buvo iškirpta iš “pergamentinio” popieriaus ir gerokai apdeginta. Tekstas atspausdintas Typewriter šriftu. Skrebuko pavadinimą iškirpau iš to paties vyšnių spalvos dokumentų dėklo storo popieriaus, kurį panaudojau pagrindui. Vyšnių spalvos popierius realiai yra šiek tiek tamsesnis. Apatinę baltą juostelę, kuri yra tokio pat aukščio kaip ir viršutinė, apkarpiau su Picasa, kad viešai nedemonstruoti ten esančių kontaktų.

Iš arčiau

Taip atrodo durys

Dauguma mokinių nesuprato, kad viskas yra atlikta rankomis (handmade). Manyta, jog viskas spausdinta kompiuteriu :).

Naudotos priemonės:

- Basicgrey,  Wassail dvipusis popierius (šviesus)

- dokumento dėklas ( vyšnių spalvos storas popierius, turintis savo “raštą”)

- lipni dvipusė juostelė - klijai Scotch (acid free)

- dekoratyvinis rašomasis popierius (”pergamentinis” - rodyklei ir tekstui)

- kartoninės raidės

- Hampton art raidės- štampukai

- Dovecraft juodas rašalas (jet black)

- auksinis ir juodas geliniai rašikliai

ir…kantrybės, kruopštumo bei para laiko viską sudėjus :).

Rodyk draugams

-Keliaujantis dienoraštis - MY idea of a travelling notebook was described here in 2010.

In 2011 August, I was addressed by a young teacher Jolanda from the Netherlands who got interested in the “project” and wanted to join in making and exchanging the notebooks.

Discussing the details and our expectations took approximately a week and finally we decided - we had about 2 months to fill in the book (the size of 60-70 sheets), send it on 26th September in order to receive it on a special for us occasion - 5th October -Teachers’ Day.

I really enjoyed making this travelling book, though it was time-consuming I must admit. I put all my heart and shared different kind of ideas. We are supposed to ship the notebooks this week!

****

And finally… I received a travelling notebook from Jolanda! A thick notebook full of photos, stickers, ideas, descriptions. Different from mine, of course, but so similar in the way of creativity…

I enjoyed reading it and there some teacher ideas that I’m going to use. By the way, did you know issuu.com - a website  full of free magazines? Check it out!

It was a great experience to exchange notebooks and I hope I’ll have another chance to do it  with another creative  person from a close or distant country. I must confess one thing - I felt more inner satisfaction making a book and “giving myself” to a person than receiving it. (Jolanda, I hope you’ll understand me correctly - I’m very grateful to you for your notebook :) ).

What do you think about travelling notebooks?

Rodyk draugams

sekmeskodas

Coelho Trys Kedrai/ Three Cedar trees

“Trijų kedrų” istorija  mano kabinete kaba jau keletą metų. Nusprendžiau, jog pats laikas susirasti anglišką versiją ir ją panaudoti pamokoms. Istorija lietuvių kalba yra čia.

photo source  http://www.natures-desktop.com

My grandmother told the following story: three cedar trees sprouted in the once beautiful forests of Lebanon. As is known, cedar trees take a long time to grow, and these trees spent whole centuries contemplating life, death, nature and mankind.

They witnessed the arrival of an expedition from Israel, sent by Solomon, and later saw the earth covered with blood, during the wars with Syria. They saw Jezebel and the prophet Elijah, who were mortal enemies. They watched the invention of the alphabet, and enjoyed seeing the caravans passing, laden with colorful textiles.

One fine day, they decided to talk about the future.

- After all I have seen – said the first tree – I wish to be made into the throne of the most powerful king on earth.

- I’d like to be part of something that turns Evil to Good forever – commented the second.

- Myself, I’d like it if every time someone looked at me, they thought of God – replied the third.

More time passed, and some woodcutters came. The cedars were felled, and a ship carried them far away.

Each of those trees had a wish, but reality never asks what to do with dreams; the first was used to build a shelter for animals, and what was left over was used as a prop for bales of hay. The second tree was turned into a very simple tree, which was soon sold to a furniture tradesman. Since the timber from the third tree had no buyers as yet, it was cut up and stored in the warehouse of a large town.

They lamented woefully: “Our wood was so good, and no one found anything fine to use it for.”

Some time passed and, one starry night, a couple with nowhere to stay, decided to spend the night in the stable which had been built from the first tree. The woman groaned, in the throes of labor, and gave birth, placing her son between the hay and the wood propping it up.

Just then, the first tree understood that his dream had come true: that this was the greatest king on Earth.

Years later, in a modest house, several men sat around the table which had been made from the second tree. Before they ate, one of them said a few words about the bread and wine before them.

And the second tree understood that, at that moment, it hadn’t just been supporting a goblet and a piece of bread, but the union between man and Divinity.

The next day, two pieces of the third tree were taken and assembled to form a cross. It was left to one side, until, hours later, a cruelly beaten man was brought in and nailed to the wood. Horrified, the cedar lamented the barbaric destiny life had left it.

Before three days had passed, however, the third tree understood its destiny: the man nailed there was now the Light which illuminated all around. The cross made from its wood was now no longer a symbol of torture, but became a sign of victory.

As always with dreams, the three cedar trees from Lebanon had fulfilled the destiny they desired – but not in the way they imagined.

Rodyk draugams

Breakfast at Mcdonald’s

Šaltinis/Source.

“I am a mother of three (ages 14, 12, 3) and have recently completed my college degree. The last class I had to take was Sociology.

The teacher was absolutely inspiring with the qualities that I wish every human being had been graced with. Her last project of the term was called “Smile.”The class was asked to go out and smile at three people and document their reactions. I am a very friendly person and always smile at everyone and say hello anyway, so, I thought this would be a piece of cake, literally. Soon after we were assigned the project, my husband, youngest son, and I went out to McDonald’s one crisp March morning. It was just our way of sharing special playtime with our son.

We were standing in line, waiting to be served, when all of a sudden everyone around us began to back away, and then even my husband did. I did not move an inch… an overwhelming feeling of panic welled up inside of me as I turned to see why they had moved. As I turned around I smelled a horrible “dirty body” smell, and there standing behind me were two poor homeless men. As I looked down at the short gentleman, close to me, he was “smiling”. His beautiful sky blue eyes were full of God’s Light as he searched for acceptance.

He said, “Good day” as he counted the few coins he had been clutching.

The second man fumbled with his hands as he stood behind his friend. I realized the second man was mentally challenged and the blue-eyed gentleman was his salvation. I held my tears as I stood there with them.

The young lady at the counter asked him what they wanted. He said, “Coffee is all Miss,” because that was all they could afford (If they wanted to sit in the restaurant and warm up, they had to buy something. He just wanted to be warm).

Then I really felt it - the compulsion was so great I almost reached out and embraced the little man with the blue eyes. That is when I noticed all eyes in the restaurant were set on me, judging my every action. I smiled and asked the young lady behind the counter to give me two more breakfast meals on a separate tray.

I then walked around the corner to the table that the men had chosen as a resting spot. I put the tray on the table and laid my hand on the blue-eyed gentleman’s cold hand. He looked up at me with tears in his eyes and said, “Thank you.” I leaned over, began to pat his hand and said, “I did not do this for you. God is here working through me to give you hope.”

I started to cry as I walked away to join my husband and son. When I sat down my husband smiled at me and said, “That is why God gave you to me, Honey, to give me hope.” We held hands for a moment and at that time, we knew that only because of the Grace that we had been given were we able to give. We are not church goers, but we are believers.That day showed me the pure Light of God’s sweet love.

I returned to college, on the last evening of class, with this story in hand. I turned in “my project” and the instructor read it. Then she looked up at me and said, “Can I share this?” I slowly nodded as she got the attention of the class. She began to read and that is when I knew that we, as human beings and being part of God, share this need to heal people and to be healed.

In my own way I had touched the people at McDonald’s, my husband, son, instructor, and every soul that shared the classroom on the last night I spent as a college student.

I graduated with one of the biggest lessons I would ever learn: UNCONDITIONAL ACCEPTANCE. Much love and compassion is sent to each and every person who may read this and learn how to “LOVE PEOPLE AND USE THINGS - NOT LOVE THINGS AND USE PEOPLE.”

Norėdama, kad mokiniai ne tik pakalbėtų angliškai apie jau pabodusias “My family”, “Lithuania” ar “Environment” temas, o papasakotų ką nors pamokančio, įkvepiančio ir įdomaus- negirdėto  kitiems klasės mokiniams, skelbiu temą “Įkvepiančios istorijos”.

Panaršiusi internete surandu 3 istorijas skirtingoms amžiaus grupėms (jaunesniems vaikams “A boy’s wish”, vyresniems moksleiviams vieną iš “Teen stories” , suaugusiems “Breakfast at McDonald’s”) ir jas papasakoju atitinkamos pamokos metu.

Metodinei reikalo pusei - nauji žodžiai, sąvoka, kas tai yra įkvepianti istorija ir pan. -  taip pat pasiruošiama. Po pasakojimo seka klausimai, aptarimas ir namų darbai - prašau mokinių rasti ir išmokti pasakoti įkvepiančią/pamokančią istoriją atitinkama tema: draugystė, šeima, mokykla, laisvalaikis ir pan. Galima nurodyti apimtį/ kalbėjimo trukmę.

Rekomenduoju keletą interneto puslapių, kuriuose gausu istorijų anglų kalba. Svarbu tai, kad mokiniai pasirinktų skirtingas istorijas.

Paauglių istorijos/Teen stories

Ezopo pasakėčios/Aesop’s fables

Įkvepiančios istorijos/Inspiring stories

Rodyk draugams

Pyragus valgyti sveika ar nesveika? Iškylo dilema… Jeigu tai naminis, be jokių margarinų, citrinos rūgšties ar neaiškių priedų, neapskrudintas (kad išvengti akrilamido, sukeliančio v…), su meile pagamintas pyragas - kas gali būti geriau už šiltą, purų gabalėlį su garuojančia arbata, stebint nuostabius saulėlydžio apšviestus debesis.

Kokosinis bananų ir obuolių pyragas

O smagiausia tai, kad jis labai greitai pagaminamas. Kaip gerai, kad pagrindinius (bazinius) ingredientus visada turiu po ranka!

Pyrago “turinys” :

2 kiaušiniai

1 stiklinė cukraus (dėjau mažiau, nes obuoliai saldūs)

2 stiklinės persijotų miltų

180g ištirpinto sviesto

1arb. šaukštelis sodos

Pusė stiklinės vandens

1- 2 pjaustyti bananai

3 (burokine tarka) tarkuoti obuoliai

3 šaukštai kakavos (galima ir daugiau, jei norite labiau šokoladinio)

4-5 šaukštai kokoso drožlių (labai mėgstu kokoso ir šokolado derinį!)

Viską sumaišau, supilu į kepimo formą ir kepu 180 C apie 50min.  Pasibaigus kepimo laikui, aš dar dažniausiai palieku pyragą orkaitėje 5-10 min, kad “baigtų pilnai kepti” :).

Skanu! Ir net nežinau, kas geriau - šiltas pyragas ar gražūs debesys :)

Sekantis eilėje - pyragas su moliūgais, tik reikia sulaukti tinkamos progos arba tinkamų debesų!

P.S. Pasidalinkit komentaruose savo mėgstamiausio/paskutinio kepto pyrago nuoroda. Išbandysiu :)

Rodyk draugams

sekmeskodas

Svajonių gaudyklė/ Dream catcher

Anądien su viena mokine diskutavom apie svajones, jų realizavimą, apkalbinėjom savo paveiksliukų/ nuotraukų koliažus: kiek jie veikmingi, kiek procentų “išsipildė” ir kaip laikui bėgant keičiasi norai.

Įdomu, jog “pildosi” tai, ko tau iš tikrųjų reikia ARBA  jeigu tai, ko nori, neprieštarauja tavo giliai tupinčioms mintims, tavo pasąmonei.

Pvz. koliaže turiu /greičiau turėjau, nes laikui bėgant ir vertybėm keičiantis privalu jį atnaujinti/ automobilio nuotrauką, tokio moteriško, elegantiško, dailios spalvos. O asmeninio automobilio kaip nėra, taip nėra… Šią savaitę sulaukiau savo buvusio mokinio skambučio, kuris pokalbio metu išgirdęs autobuso skelbiamą stotelės pavadinimą, geranoriškai pajuokavo: “Tai ką, mokytoja, vis dar be mašinos?” Tai va, be mašinos… Gaila pinigų tai mašinai, kai matai, kad (pagal mano mąstymą) minusų daugiau, nei privalumų. Geriau, jau kelionių po pasaulį daugiau bus :).

Šiandien dar kartą susidūriau su svajonėmis - rašau vieną darbelį užsieniui- tad vėl apie jas “mintiju“: kas, kaip ir kodėl. Ir porą citatų LABAI LABAi į temą:

“Without leaps of imagination, or dreaming, we lose the excitement of possibilities. Dreaming, after all, is a form of planning”. - Gloria Steinem

“We all have our own life to pursue, our own kind of dream to be weaving. And we all have some power to make wishes come true, as long as we keep believing”. - Louisa May Alcott

O jeigu dalyvautumėte eksperimente, kur per 3 min. turėtumėte surašyti savo turimas svajones, kiek “vienetų” gautųsi? Paskaičiuojam? Kokios jūsų svajonės JAU išsipildė? Kaip manot, kodėl?

P.S. Netyčia surimavau, keldama retorinius klausimus :) :

How many DREAMS

have you got?

What have you DONE to

make them true?

Are

you SURE they are

your TRUE dreams?

Who knows.

Only THE  TIME shows.


Rodyk draugams

Next »