BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
sekmeskodas

Smėlis saujoje/Sand in the hand

Išgyvenu pačią žiemiškiausią kalėdinę savaitę ir kaip tikra “mokyklinė” mokytoja atostogauju. Jausmas nuostabus, atsižvelgiant į tai,  kad seniai to nedariau. Pirmadienio rytą pradedu šiltu bananiniu pyragu ir Bruno Ferrero knyga, nes Tomas paliko raštelį: “Puikūs pasakojimai, paskaityk! Gal tai savotiškas atsakymas mums dėl draugų.”

Skaitau “Smėlio saują”

“Trylikametis vaikštinėjo su mama smėlėta jūros pakrante. Staiga jos paklausė:

-Mama, pagaliau pavyko surasti draugą. Kaip jį išsaugoti?

Motina minutėlę patylėjo, paskui pasilenkė ir prisėmė abi saujas smėlio. Laikydama rankas delnais į viršų, vieną saują stipriai sugniaužė. Smėlis ėmė srūti pro pirštus ir kuo labiau gniaužė,  tuo smarkiau smėlis byrėjo. Kitą delną laikė atvirą: smėlis liko saujoje. Keletą akimirkų berniukas nustebęs žiūrėjo, o paskui sušuko:

-Supratau!”

Gyvenime mane kartais užklumpa klausimas -  “Kas gi vyksta su tais draugais?” Vieni ateina, kiti išeina. Migruoja.  Atvažiuoja. Išvažiuoja. Gyvena savo gyvenimus, tarsi neleisdami būti jų gyvenimo dalimi. Draugai yra, bet jų nėra.

O Kalėdos, pasirodo, iš tikrųjų stebuklų metas, nes šią savaitę, kiekvieną dieną gaunu patvirtinimą, kokie nuostabūs draugai ir geri pažįstami mane supa. Kažkas nerealaus po pusmečio nebendravimo sutikti Juliją ir šiltai šiltai pasikalbėti, tarsi niekur nieko. Arba pavakaroti su “turkų” grupele, kuri susiformavo dar studijų metais, o laikui bėgant ir aplinkybėm keičiantis yra priversta įsileisti “naujokę”. Malonu jaustis grupės dalimi. Ačiū Akvile, Artūrai,  Neringa ir Regina! O kai Antonio ištaria lietuviškai išmoktą  frazę “Aš tavo Kalėdų Senis. Ar buvai geras?” pasidaro smagu  ir šilta, visai kaip vaikystėj. Tai vienas iš šilčiausių mano pažįstamų užsieniečių, su kuriuo  bendrauti netrukdo tai, kad nesimatei pusantrų metų. Ačiū Anai, kuri yra nuostabi mokinė visomis prasmėmis ir kurią mokyti man didelis džiaugsmas. Ačiū Inesai ir Pavelui už nuoširdų bendravimą. Tikiuosi mūsų draugystė tik stiprės! Ačiū Vitai ir Adomui, kurie nepaisant laiko ir atstumo išlieka gerais mūsų draugais. Ačiū Vilmai ir Vaidui, kurie yra mūsų “kelioniniai” bendražygiai. Ačiū Alinai, kuri studijuodama Velse nepamiršta buvusios mokytojos. Ačiū Ingai už  šiltą “staigmeninį” skambutį, po kelerių metų “nebendravimo stažo”. Ačiū Justinai, puikiam tikslų siekiančiam žmogučiui, kuri pati keisdamasi keičia pasaulį aplink save į gerąją pusę. Ačiū Donatui, kuris visada padeda techniniais klausimais. The last but not the least, ačiū “Kito Varianto” lektorėms: Edvinai, Mildai, Agnetai, Viktorijai, Ugnei, Editai, Gintarei ir Evelinai - esu laiminga mokydamasi su jumis ir iš jūsų.

Elementaru tai, kas paprasta. Svarbiausia yra duoti, o ne imti. Tačiau kasdienybė mus taip įtraukia, kad paprasčiausiai pamirštame tai, o pamiršę imame teisintis. Šią savaitę stengiausi duoti, nieko nesitikėdama mainais. O nusiteikus  duoti - vyko maži ir dideli stebuklai.

Patiko (0)

Rodyk draugams



1 komentaras to “Smėlis saujoje/Sand in the hand”

  1.   sekmeskodason 30 Gru 2010 at 22:27

    O savaitė dar nesibaigė :)

Trackback URI | Comments RSS

Rašyk komentarą